Vyriausybė antradienį patvirtino naują Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programą, kurioje numatyta modernizuoti laisvės atėmimo įstaigas iki 2022 metų.

Ankstesnės Vyriausybės patvirtintas modernizavimo planas, kuriame buvo numatyta įkalinimo įstaigas pertvarkyti iki 2017-ųjų, liko neįgyvendintas dėl lėšų stokos, pažymi Teisingumo ministerija.

„Įkalinimo įstaigų modernizavimas, deja, vyksta lėčiau nei norėtųsi, nes valstybės biudžete nėra taip paprasta surasti papildomų milijonų. Tikiuosi, kad padedant Norvegijos partneriams, kurie prisideda prie laisvės atėmimo įstaigų modernizavimo, ir panaudojus papildomus finansavimo mechanizmus, ši opi problema bus išspręsta“, - pranešime spaudai teigia teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Naujoje programoje numatoma, kad modernizavimo projektams įgyvendinti iki 2022 metų reikėtų 118 mln. litų, iš jų beveik 106 mln. būtų valstybės biudžeto lėšos, o daugiau kaip 12 mln. litų - Norvegijos finansinių mechanizmų programos parama. Tačiau į šį lėšų poreikį neįtraukti projektai, kurie galėtų būti įgyvendinami viešojo ir privataus sektorių partnerystės (PPP) būdu.

Papildomą finansavimą šiai programai, pasak ministerijos, būtų galima gauti pardavus Kalėjimų departamento patikėjimo teise valdomą nereikalingą nekilnojamąjį turtą. Registrų centro duomenimis, už jį būtų galima gauti apie 150 mln. litų.

Šioje programoje numatyta PPP būdu pastatyti sostinės pakraštyje naują tardymo izoliatorių – pataisos namus ir ten iškelti Lukiškių tardymo izoliatoriuje ir Vilniaus pataisos namuose laikomus asmenis, baigti įrengti Pravieniškių kalėjimą, pastatyti naujus tardymo izoliatorius Šiauliuose, Klaipėdoje ir Panevėžyje.

Už biudžeto lėšas būtų rekonstruojami Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Alytaus pataisos namų bei Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų statiniai, Laisvės atėmimo vietų ligoninė iš Vilniaus būtų perkelta į Pravieniškes, Marijampolės pataisos namų nuteistųjų bendrabutis rekonstruotas į kamerinio tipo patalpas.