Jis galioja pirmiausia valstybinei oro bendrovei „Belavia“, kuri pirmadienį pranešė jau sustabdžiusi skrydžius į Lietuvą.

„Europos Vadovų Taryba priėmė labai aiškias išvadas, kur pasakė, kad Baltarusijos oro transporto bendrovėms turi būti uždrausta naudotis Europos Sąjungos oro erdve“, – posėdyje kalbėjo susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra antradienį rekomendavo visoms Bendrijos bendrovėms vengti Baltarusijos oro erdvės. Savo ruožtu Lietuva viena pirmųjų nuo antradienio jau uždraudė atvykti į Lietuvos oro uostus ir išvykti iš jų, jeigu skrendama per Baltarusijos skrydžių erdvę.

„Vis dėlto tranzitiniai skrydžiai šiuo metu Lietuvoje yra galimi, pavyzdžiui, iš Baltarusijos skrenda kažkas į kitą šalį ir kerta Lietuvą“, – pridūrė ministras.

Bendrovės „Belavia“ skrydžių jau neįsileidžia Latvija, Ukraina, Švedija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Čekija.

Visi sprendimai priimti po to, kai sekmadienį Minsko oro uoste priverstinai buvo nutupdytas keleivinis „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių bei sulaikytas jame buvęs Baltarusijos opozicijos aktyvistas Ramanas Pratasevičius.

Vakarai pasmerkė tokį Baltarusijos režimo elgesį, taip pat ėmėsi skrydžių ribojimų lėktuvams, skrendantiems virš Baltarusijos. 

Lietuvos draudimai paveiks „Belavia“, „Rubystar Airways“ ir „Transaviabaltika“

Naujausias Lietuvos draudimas nuo ketvirtadienio į šalies oro erdvę įskristi Baltarusijos oro vežėjams paveiks dvi aviakompanijas – valstybinę Baltarusijos oro bendrovę „Belavia“ ir tos šalies krovinių vežėją „Rubystar Airways“, pranešė skrydžių valdymo bendrovė „Oro navigacija“.

Be to, į Baltarusiją ir iš jos nuo antradienio nebegali skraidyti Kauno bendrovė „Transaviabaltika“.

Pasak „Oro navigacijos“ komunikacijos vadovės Linos Nuobarienės, praėjusią savaitę „Belavia“ ir „Rubystar Airways“ Lietuvos oro erdve pasinaudojo nedaug – 21 kartą.

„Tai nėra daug, jie net neįeina į TOP 25-tuką. Tai nėra dideli tranzito skaičiai. Mes tranzitinių skrydžių turėjome praėjusį mėnesį 7,5 tūkstančio“, – BNS sakė L. Nuobarienė.

„Oro navigacijos“ duomenimis, tiek „Transaviabaltika“, tiek „Belavia“ iki šiol iš Minsko į Vilnių ir atgal skraidė keturis-šešis kartus per parą.

„Neskaičiuojant neplaninių privačių skrydžių, kurie kartas nuo karto iš Minsko ar į jį taip pat pasitaikydavo“, – sakė L. Nuobarienė.

Draudimas neskristi virš Baltarusijos Lietuvoje paveikė iki 26 reisų per dieną – dauguma orlaivių aplenkia Baltarusiją ir į Lietuvos erdvę patenka per Latviją ar Lenkiją.

„Tas skaičius 26 nėra orlaiviai, kurių netenkame, skaičius. Tas skaičius reiškia, kiek orlaivių yra paveikti draudimo skristi per Baltarusijos oro erdvę – jie gali būti arba atšaukti, arba gali pakeisti maršrutą. Dauguma orlaivių iš tų 26 renkasi būtent apskristi, todėl mes juos bet kokiu atveju turime, tik nepilna apimtini“, – teigė „Oro navigacijos“ atstovė.

Lietuvos oro uostai: draudimai gali kainuoti 0,7 mln. eurų

Lietuvos oro uostai teigia, jog didelės įtakos jiems pastarieji draudimai neturės, nes oro bendrovės tiesiog pakoregavo savo skrydžių maršrutus, trajektorijas, atnaujino tvarkaraščius, jei to reikėjo pagal konkrečią situaciją ir kryptį, ir operacijos vyksta sėkmingai toliau.

„Apie krypčių atšaukimus būtent dėl draudimo skristi per Baltarusijos oro erdvę jokių pranešimų neturime. Rinka greitai prisitaikė ir toliau ruošiasi aktyviam vasaros skrydžių sezonui birželio mėnesį“, – BNS sakė oro uostų atstovas spaudai Tadas Vasiliauskas.

Pasak jo, vienintelė tiesioginė įtaka – tai, jog „Belavia” nebeskraido į ir iš Vilniaus oro uosto. Per savaitę „Belavia“ atlikdavo po 12 keleivinių skrydžių iš ir į Vilniaus oro uostą, tačiau tai, anot T. Vasiliausko, bendrame skrydžių srauto kontekste nėra dideli skaičiai.

Jo teigimu, dėl draudimų Lietuvos oro uostai gali netekti maždaug 700 tūkst. eurų mokesčių per metus, kuriuos būtų sumokėjusi „Belavia“ oro uostams.