Kanceliarija taip pat pabrėžia, kad „teismas nustatė, kad Vyriausybė nepažeidė pasitarimų garso įrašų darymo tvarkos“.

„Vyriausybės kanceliarija gerbia galutinį ir neskundžiamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą, kuriuo nustatyta, kad Vyriausybės kanceliarija tvarkydama Vyriausybės pasitarimų įrašus veikė teisėtai ir nepažeidė galiojusių teisės aktų. Pagal tuo metu galiojusias tvarkas kanceliarija neturėjo pareigos daryti Vyriausybės pasitarimų garso įrašų ir jų saugoti bei naudoti kitais, nei protokolų surašymo tikslais“, – rašoma ketvirtadienio vakarą išplatintame kanceliarijos pranešime.

Vyriausybės kanceliarija pažymi, kad „nuo 2004 iki 2019 metų sausio galiojo tvarka, pagal kurią Vyriausybės pasitarimų garso įrašai nebuvo saugomi ir kaupiami. Jie buvo daromi tik protokolų surašymui ir iš katalogų panaikinami automatiškai“.

Kaip anksčiau rašė BNS, Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio 2018 metų gegužės 3 dieną patvirtintas Vyriausybės kanceliarijos darbo reglamentas numatė, kad  Vyriausybės posėdžių ir pasitarimų skaitmeniniai įrašai turi būti talpinami duomenų saugyklos kataloguose, o pasibaigus kalendoriniam mėnesiui – perkeliami ir saugomi Vyriausybės kanceliarijos archyve.

Tačiau atsisakydama pateikti garso įrašą žurnalistams, Vyriausybės kanceliarija tąkart rėmėsi kitu dokumentu – Vyriausybės reglamentu, pagal kurį Vyriausybės pasitarimai tik protokoluojami.

„Po kilusio nesusipratimo Vyriausybė inicijavo, o Seimas priėmė Vyriausybės įstatymo pataisas, kurios pašalino kilusį neaiškumą – nuo 2019 metų sausio 1 dienos visi LRV posėdžiai ir pasitarimai yra transliuojami viešai, daromi jų įrašai. Tokia praktika taikoma tik keliose Europos Sąjungos šalyse. Lietuva vertinama, kaip viena atviriausių valstybių“, – ketvirtadienį nurodo kanceliarija.

„Vyriausybė ir Vyriausybės kanceliarija visada siekė ir sieks teikti reikiamą informaciją visuomenei ir žurnalistams“, – teigiama pranešime.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ketvirtadienį nusprendė, kad Vyriausybės kanceliarija pažeidė žurnalistų teises nepateikdama ir ištrindama 2018 metų spalį vykusio pasitarimo garso įrašą.

Bylą nagrinėjusi teisėja Dalia Višinskienė sakė, kad žurnalistų skundas buvo patenkintas iš dalies, tačiau nustatyta, kad šiuo metu nėra realios galimybės atkurti prašomą garso įrašą.

Teismo nutartyje pažymima, kad Vyriausybės kanceliarija byloje nepateikė jokių įrodymų, kad negalėjo atskleisti informacijos apie Vyriausybės pasitarimą dėl to, jog toks ribojimas buvo būtinas pagal įstatymus ar siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves.

Vyriausiasis administracinis teismas taip pat nesutiko su žemesnės instancijos teismo pozicija, kad žurnalistams pateiktas pasitarimo protokolas užtikrino pareiškėjų teisę gauti informaciją bei skleisti teisingą informaciją.

Teismo nuomone, pareiškėjams pateikto pasitarimo protokolo turinys yra labai lakoniškas ir neinformatyvus, o jų siekis gauti informaciją apie Vyriausybės narių pastabas dėl Visuomenės informavimo įstatymo projekto, negali būti vertinamas kaip noras gauti perteklinę informaciją.

Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Žurnalistai į teismą kreipėsi, kai Vyriausybė atsisakė pateikti garso įrašą pasitarimo, kuriame svarstytas klausimas dėl galimybės žurnalistams neatlygintinai naudotis registrų duomenimis.

Vyriausybės kanceliarija tvirtino, kad pasitarimo įrašas buvo sunaikintas.

Pirmosios instancijos teismas žurnalistų skundą atmetė, jie pateikė skundą apeliacine tvarka.