Nuo nelaisvės slapstęsis Vokietijos kariuomenės kareivis Rudolfas Ottingas (pagal pasą – Ostinas), 1946 liepos mėn. įstojo į Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės Sakalo kuopą. Per 1947 balandžio mėn. vykusią MGB karinę-čekistinę operaciją buvo suimtas ir išdavė 6 partizanų ryšininkus bei visus jam žinomus bunkerius, kuriuos šturmuojant, žuvo 4 partizanai, o vienas paimtas į nelaisvę.

1947 m. gegužės mėn. majoro A. Sokolovo buvo užverbuotas specialiosios grupės agentu smogiku slapyvardžiu Kirvis. Jo vadovaujami agentai smogikai paėmė į nelaisvę ar nužudė apie 150 partizanų, iš kurių daugiau kaip 50 Kirvis nušovė pats, ištardė daug partizanų ryšininkų, rėmėjų ir rezervistų.

MGB buvo labai vertinamas, nes sugebėdavo „ne tik vykdyti užduotis fiziškai sunaikinant banditus, bet ir sumaniai veikti su grupe įsiskverbiant į banditų formuotes“. R. Ottingas-Kirvis sovietų valdžios buvo ne kartą apdovanotas padėkos ir garbės raštais, pinigine 6100 rublių dovana.

Jo vadovaujami agentai smogikai paėmė į nelaisvę ar nužudė apie 150 partizanų, iš kurių daugiau kaip 50 Kirvis nušovė pats, ištardė daug partizanų ryšininkų, rėmėjų ir rezervistų.

1955 m. Kirvis tapo Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos 1-ojo (žvalgybos) skyriaus agentu Balandis. Prisidengiant legenda, kad buvo teistas „už banditizmą Lietuvoje“, 1956 m. kartu su iš lagerių paleistais vokiečių karo belaisviais ešelonu iš Maskvos išsiųstas į Vokietijos Federacinę Respubliką (VFR), kur įsidarbino policijoje. 1960 m. VFR žvalgybai pranešė apie savo ryšius su KGB. 1960–1966 m. KGB bandė jį naudoti kaip dvigubą agentą asmenų kompromitavimui ir dezinformacijai skleisti, tačiau R. Ottingas vengė vykdyti jos užduotis, todėl KGB ryšius su R. Ottingu nutraukė.

Majoras A. Sokolovas, kaip pasižymėjęs MGB specialiųjų grupių organizatorius, 1946 m. gegužės mėn. į Lietuvą buvo atsiųstas iš Vakarų Ukrainos. Jis sukūrė pirmąją centrinę agentų smogikų grupę ir jos veiklai vadovavo iki 1950 m.

Su Kirvio raportu ir kitais susijusiais dokumentais galima susipažinti Lietuvos ypatingojo archyvo interneto svetainėje arba feisbuko paskyroje https://www.facebook.com/lietuvosypatingasisarchyvas/.