Asmens duomenų konfidencialumas turi būti užtikrinamas visiems asmenims, pranešusiems apie pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, galbūt padarytą ar daromą korupcinio pobūdžio administracinį teisės pažeidimą, tarnybinį nusižengimą ar darbo pareigų pažeidimą.

Taip antradienį per pasitarimą nusprendė Vyriausybė, pritarusi Teisingumo ministerijos siūlymui.

Kita alternatyva, pasak ministerijos, būtų saugoti tik apie galbūt padarytus ar daromus pažeidimus pranešusių valstybės tarnautojų konfidencialumą.

Siūlydama pritarti platesnei pranešėjų apsaugai, ministerija teigė, kad numačius apsaugą ne tik valstybės tarnautojams, bet ir kitiems asmenims, būtų pasiektas didžiausias laukiamas poveikis.

„Be kita ko, ši alternatyva leistų pasiekti tai, kad pranešėjų duomenų konfidencialumas būtų užtikrinamas ne tik administracinių procedūrų metu, bet ir administracinės bylos ar adminsitracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo proceso metu“, - aiškino Teisingumo ministerija.

Pritarus ministerijos pozicijai pranešėjų apsauga turėtų būti įtvirtinama redaguojant Viešojo administravimo įstatymą, Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, Administracinių bylų teisenos įstatymą.

Užtikrinti asmenims galimybę apie korupciją pranešti nerizikuojant, kad jų duomenys bus atskleisti, Vyriausybę ne kartą ragino su korupcija kovojanti nevyriausybinė organizacija „Transparency International“.

Tačiau „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė Rugilė Trumpytė praėjusią savaitę BNS sakė, kad Teisingumo ministerijos siūloma apie korupciją pranešusių asmenų apsaugos sistema yra nepakankama - esą neužtenka saugoti pranešėjų asmens duomenis, būtina juos apsaugoti ir nuo persekiojimo.

„Jeigu žmogus suklydo pranešdamas apie korupciją ir jo pranešimas nepasitvirtino, turime užtikrinti, kad jam nebus keliama šmeižto byla“, - sakė R.Trumpytė.

Ji aiškino, kad iš pranešėjo negali būti reikalaujama surinkti įrodymus, nes jis nėra teisėsaugos institucijų atstovas, todėl pranešdamas apie korupciją žmogus gali suklysti.

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovės teigimu, pranešėjų apsaugos garantijų taip pat turi sulaukti ir apie Baudžiamajame kodekse apibrėžtas veikas pranešantys, bet liudytojais netampantys asmenys.

Kaip pažymi ministerija, šiais metais atlikus sociologinį tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2014“, paaiškėjo, kad tik18 proc. Lietuvos gyventojų, 36 proc. įmonių vadovų ir 29 proc. valstybės tarnautojų praneštų apie korupciją. Taip pat šių tikslinių grupių klausta apie nenoro pranešti apie korupcijos atvejus priežastis - visose grupėse dažniausiai buvo nurodoma, kad pranešusieji apie tokius įvykius gali rimtai nukentėti.