Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) duomenimis, gruodį buvo likę 140 tūkst. testų, toks skaičius išliko ir sausį, ir vasarį.

Anot nacionalinio transliuotojo, vieno testo vertė – 12 eurų, todėl visų nepanaudotų testų vertė siekia beveik 1,7 mln. eurų.

Dauguma šių testų – 45 tūkst. – nustos galioti kovo pabaigoje ir balandį – 93 tūkst.

LRT kalbinti mokslininkai teigė, kad šie testai, imant kraują iš piršto, šiuo metu nebūtų labai informatyvūs, kadangi neatskiria persirgimo nuo vakcinavimo.

Šių testų pirkimo aplinkybes aiškinasi teisėsauga, o šių metų vasarį Vilniaus apygardos teismas NVSPL skyrė 20 tūkst. eurų baudą, tačiau atmetė 4 mln. eurų ieškinį testus pardavusioms bendrovėms.

Iš viso iš bendrovių „Profarma“, „Bona Diagnosis“ ir „Rouen Grains LV“ buvo nupirkta 510 tūkst. testų, sutarties vertė siekė 6 mln. eurų.

Anot teisėsaugos, už testus, pirktus neskelbiamų derybų būdu, buvo smarkiai permokėta.

Ikiteisminis tyrimas dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo tebevyksta, įtarimai šioje byloje buvo pareikšti šešiems asmenims.

Anksčiau skelbta, kad šiame tyrime įtarimai pateikti buvusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei ir bendrovės „Profarma“ atstovams, bendrovės „Bona diagnosis“ vadovui Redui Laukiui.

Tuometinis Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas ir tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas sveikatos klausimais Jonas Kairys šiame ikiteisminiame tyrime apklausti kaip specialieji liudytojai.

Pirkimus vykdė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Teisėsauga apklausė tuo metu laikinai įstaigai vadovavusius asmenis. Vytautas Zimnickas, vadovavęs laboratorijai sutarties sudarymo metu, pernai liepą mirė.

Kaip liudytojas byloje apklaustas ir tuometinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Greitieji testai pirkti ypač skubiai – sutartį dėl jų pirkimo tuometinė laboratorijos vadovybė pasirašė tą pačią dieną, kai buvo gavusi „Profarmos“ pasiūlymą. Per vieną dieną bendrovei avansu pervesta ir visa 6 mln. eurų suma.

Teisėsauga taip pat anksčiau skelbė įtarianti, kad sudarant sutartį įmonė galėjo klastoti dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.

Įtariama, kad pirkėjas buvo suklaidintas, prieš sudarant sutartį galimai neatliko rinkos tyrimo bei neįvertino perkamos prekės kainos ir rinkos sąlygų. Sudarius sutartį lėšos buvo pervestos testų tiekėjui.