Tarp žiniasklaidos priemones valdančių politikų išlieka ir valdančiosios koalicijos, ir opozicijoje esančių partijų atstovai, rodo 2013-ųjų metų duomenys apie žiniasklaidos priemonių valdymą.

Nevyriausybinės organizacijos „Transparency International” Lietuvos skyriaus (TILS) atnaujintoje elektroninėje svetainėje stirna.info pateikti duomenys rodo, kad 2013 metais, kaip ir prieš tai, laikraštį „Rinkos aikštė“ valdančių įmonių vienas iš savininkų buvo europarlamentaras Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas, dar turėjęs ir 51 proc. bendrovės „Interneto žinios“ (ji valdo 20 naujienų portalų) akcijų.

Kaip rodo portalo duomenys, buvusi žemės ūkio viceministrė „darbietė“ Živilė Pinskuvienė 2013-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, buvo bendrovės, valdančios laikraštį „Širvintų kraštas“, akcininkė.

Dar vienas Darbo partijos narys Viktoras Fiodorovas yra bendrovės „Interneto žinios“, valdančios 8 naujienų portalus, akcininkas.

Laikraščius „Dzūkų žinios“ ir „Dainavos žodis“ valdanti įmonė priklausė ir iki šiol priklauso Lazdijų rajono merui, Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovui Artūrui Margeliui. Įmonių, kurios valdo žiniasklaidos priemones, turi ir kiti TS-LKD nariai - Mantas Adomėnas ir Dainius Kreivys (portalas politika.lt), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nariai Vanda Kravčionok ir Michal Mackevič („Magazyn Wilenski“, „Vilniaus krašto savaitraštis“) .

Simbolinę - 0,1 proc. bendrovės „Lietuvos žinios“ akcijų dalį, naujausiais duomenimis, turi ir Lietuvos socialdemokratų partija. Bendrovė leidžia dienraštį „Lietuvos žinios“, jai priklauso ir portalas lzinios.lt. Kad situacija nepasikeitė ir 2014-aisiais, BNS patvirtino Kultūros ministerijos (KM) atstovai.

Visuomenės informavimas numato draudimą partijoms tiesiogiai valdyti žiniasklaidos priemones, tačiau toks draudimas netaikomas partijų nariams - jie tik privalo tai deklaruoti.

Įstatymas taip pat nenumato būtinybės savininkams viešai skelbti savo ekonominių ir finansinių  ryšių su ūkiniais subjektais, taip pat apie savo giminystės  ryšius su  valstybės  institucijų pareigūnais.

TILS siūlo tai pakeisti ir gražinti anksčiau galiojusią prievolę tokius duomenis teikti.

Svetainėje pateikiama informacija surinkta iš KM ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, pateikiama 1996-2013 metus apimanti informacija apie politikos, žiniasklaidos ir verslo ryšius.

Pernai informaciją apie savo savininkus deklaravo 935 žiniasklaidos priemonės.