Seimas pavasario sesijoje turėtų pradėti svarstyti įstatymo pataisas, kurios jauniems vairuotojams uždraustų vairuoti galingus automobilius. Toks siūlymas rudens sesijoje sulaukė parlamentarų palaikymo, tačiau specialistai abejoja, ar jis virs įstatymu.

Apynasris jauniems

Jaunais vairuotojais ir jų vairuojamais galingais automobiliais parlamentas itin susirūpino praėjusių metų pabaigoje, kai jaunuolio nesuvaldytas galingas BMW Vilniuje įskriejo į viešojo transporto laukimo paviljoną, kuriame buvo žmonių. Tuomet Seimo narys Gintaras Tamošiūnas registravo įstatymo pakeitimo projektą, kuriame siūloma jauniems vairuotojams neleisti vairuoti automobilių, kurių vienam kilogramui masės tenka 0,06 kilovato (kW). Jeigu automobilis svertų apie toną, tai jo maksimali gali galėtų siekti 60 kW. Tokiam parlamentaro siūlymui pritaria ir Lietuvos kelių policijos tarnyba (LKPT). Pagal tarnybos parengtą projektą vairuotojams iki 21 metų turėtų būti nustatytas automobilio variklio galingumo ir masės indeksas. Tokia praktika jau taikoma motociklininkams. Galingesnes nei 35 kW dvirates transporto priemones leidžiama vairuoti tik sulaukus 24 metų. Dar įdomesnė LKPT siūlymo mintis – drausti automobilių vairuotojams iki 21 metų vežti keleivius, išskyrus šeimos narius.

LKPT tokius siūlymus jau buvo teikusi ir anksčiau, tačiau jie pritarimo nesulaukė. Atrodo, kad ir šįkart tokie pakeitimai į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą nebus įtraukti, nes neatlaikys priešininkų argumentų. Vos tik Seime įregistravus tokį siūlymą, Europos teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad nėra aišku, ar avarijų priežastis yra galingi automobilių varikliai. Pasak jų, jeigu pagrindinė tokių avarijų priežastis yra girtumas, greičio viršijimas arba neatsargumas, turėtų būti svarstomos kitokios priemonės. Prieš keletą metų panašus siūlymas drausti asmenims iki 21 metų vairuoti galingesnius nei 150 AG (apie 110 kW) variklius turinčius automobilius nesulaukė pritarimo ir Briuselyje.

Automobilis nekaltas

"BMW vairavimo akademijos" įkūrėjas Darius Jonušis tvirtina, kad jauni vairuotojai avarijas sukelia ne dėl to, kad sėda prie daugiau ar mažiau galingo automobilio vairo.

"Automobilio galingumas tam neturi jokios įtakos. Jeigu vairuotojui ne viskas gerai galvoje, nėra jokio skirtumo, kaip ilgai jis vairuoja ir prie kokio galingumo automobilio vairo jis sėdi", – mintis dėstė buvęs lenktynininkas.

Jis paragino neva eismo saugumu besirūpinančius politikus labiau kreipti dėmesį į tai, kokios techninės būklės automobiliais važinėjama. "Iš savo patirties žinau, kad svarbiausia yra automobilio svoris, stabdžiai ir techninė būklė", – tvirtino D.Jonušis.

Jis siūlė pasinaudoti kitų šalių praktika ir galingų automobilių savininkams taikyti didesnius mokesčius, pavyzdžiui, galingą automobilį vairuojančiam asmeniui būtų brangesnis civilinės atsakomybės draudimas.

Parlamentaras G.Tamošiūnas atkreipė dėmesį, kad draudimo kainas diktuoja rinka, ir politikai į šią sritį kištis negali. Be to, jau dabar jauniems vairuotojams, ypač registruotiems didmiesčiuose, draudimo kainos yra ir taip didesnės. Parlamentaras čia įžvelgė ir galimą socialinę nelygybę. "Kai vairuotojas sugeba įsigyti galingą automobilį, jam ne itin reikšminga, kiek jis mokės už draudimą", – svarstė pašnekovas.

Jis ramino ir tėvus, nuogąstaujančius, kad dvejų metų vairavimo stažo neturintis vairuotojas negalės vairuoti šeimos automobilio. Tokia galimybė numatyta, tačiau šalia jauno vairuotojo turės būti šeimos narys, kuriam automobilis priklauso. Kartu Seimo narys svarsto siūlyti keisti ir vairuotojų rengimo metodiką. Esą reikėtų vairuotojus mokyti automobilį valdyti ir esant ekstremalioms situacijoms, nes, pasak jo, tai tampa ne vieno eismo įvykio priežastimi.

Netinkama priemonė

Remiantis Policijos departamento pateikta eismo įvykių analize, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 liepos 1 d. šalies keliuose įvyko 4 707 eismo įvykiai, iš jų 348 eismo įvykius sukėlė pradedantieji asmenys. Per jų sukeltas avarijas žuvo 28 žmonės, t. y. 7,7 proc. visų žuvusiųjų. Vairuodami transporto priemones, kurių galia didesnė kaip 100 kW, o galios ir masės santykis didesnis kaip 0,05 kW/kg, pradedantieji vairuotojai sukėlė 70 eismo įvykių.

Beje, peržvelgus šiuo metu rinkoje parduodamų automobilių skelbimus ir atrinkus juos pagal galios ir masės santykį, kuris yra mažesnis nei 0,06 kW/kg, galime pastebėti, kad pagal techninius parametrus automobiliai 100 km/val. greitį pasiekia vidutiniškai per 13 sek., o jų maksimalus greitis gali būti ir apie 180 km/val. Taigi automobiliai, kurių galios ir masės santykis mažesnis nei 0,06 kW/kg, kaip ir automobiliai, turintys didesnį santykį, turi beveik lygiai tokias pačias galimybes sparčiai greitėti ir pasiekti didelį greitį. Pasak Susisiekimo ministerijos, neatsakingai, pavojingai ir chuliganiškai vairuojantys pradedantieji vairuotojai bet kuriuo atveju kelia grėsmę eismo saugumui, nepriklausomai nuo to, ar jie vairuoja galingus, ar negalingus automobilius.

Beje, jeigu jaunam vairuotojui tektų gana retai vairuoti šeimos nariui priklausantį galingesnį nei įstatymo projekte numatytą automobilį, jo praktinio vairavimo įgūdžiai suprastėtų. Ilgą laiką nevairuojančių arba mažai vairuojančių jaunų vairuotojų galimybės saugiai vairuoti automobilius neabejotinai mažėtų ir jiems daug sunkiau būtų vėl pradėti vairuoti ir prisitaikyti prie kasdien vis labiau intensyvėjančių eismo sąlygų. Tikėtina, kad tai atsilieptų ir visai eismo saugumo situacijai šalyje.

Įstatymo projektu siūlomas reglamentavimas taip pat ribotų galimybę pradedančiajam vairuotojui naudotis darbdavio automobiliais, kurių galios ir masės santykis yra didesnis nei 0,06 kW/kg. Dar vienas neigiamas tokio siūlymo aspektas – pasirinkimo ribojimas. Jeigu būtų įvestas toks ribojimas, jaunas vairuotojas negalėtų rinktis tam tikrų gamintojų automobilių.

Netinkamas mokymas

Parlamentaro siūlymas, kad reikėtų modifikuoti vairuotojų rengimo programas, mokant juos automobilio valdymo, kai yra esktremalios situacijos, taip pat kelia abejonių. Tokios praktikos buvo atsisakyta Skandinavijos šalyse, nes tokie mokymai turėjo neigiamų padarinių eismo saugumui. Vairuotojai, pramokę ekstremalaus vairavimo, įgūdžius bandydavo pritaikyti gatvėje.

"Regitros" generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas teigė, kad mokant vairuoti turėtų būti akcentuojama, kaip vairuotojui išvengti ekstramalių situacijų. "Geras vairuotojas yra ne tas, kuris sugeba išsisukti iš ekstremalios situacijos, o tas, kuris į ją nepatenka", – mintimis dalijosi pašnekovas.

Su tokia nuomone nesutinka lenktynininkas Ramūnas Čapkauskas. Jis pritartų siūlymui, kad į vairuotojų rengimo programas būtų įtraukti automobilio valdymo, kai yra ekstremalios situacijos, pratimai, kurie būsimam vairuotojui leistų pajusti, kaip važiuoja automobilis, kai tampa nevaldomas esant slidžiam, šlapiam keliui ar žvyrkeliui. "Dabar kone viskas paremta teoriniais pasakojimais, tačiau vien tik žodžiais vairuotojui nepadėsime išmokti suvaldyti automobilio ar išvengti eismo įvykio, kurio kaltininku gali būti vairuotojas, nežinojęs, kaip kontroliuoti automobilį, jam praradus stabilumą", – atkreipė dėmesį lenktynininkas.

Sportininkas teigė, kad avarijos priežastimi gali tapti ir tokie iš pirmo žvilgsnio nekalti dalykai, kaip netaisyklinga sėdėsena ar netinkama kojų padėtis. "Aš matau ir kiti vairuotojai pastebi tuos, kurie prie vairo sėdi pusiau gulomis, viena ranka vos prilaikydami vairą. Tokia sėdėsena tikrai nepadės tinkamai ir laiku sureaguoti ir išvengti galimo eismo įvykio, kurio padariniai gali būti labai liūdni", – mintis dėstė lenktynininkas.