Anot A. Zuoko, J. Meko sūnus Sebastianas Mekas informavo, kad šeima dar ketina įvertinti ir paties menininko paskutinę valią dėl jo laidojimo.

„Jis bus kremuotas, tačiau laidoti nebus skubama. Jo sūnus sako, kad laidotuvės nusikels į pavasarį, kada bus geras, šiltas oras. Kaip ir kokios jos bus, kol kas yra svarstymai, diskusijos. Tikrai nereiškia, kad J. Mekas bus tik Lietuvoje, jis greičiausiai bus visur“, – BNS sakė A. Zuokas.

Jis priminė ir J. Meko bičiulio, judėjimo „Fluxus“ įkūrėjo Jurgio Mačiūno netradicines laidotuves, kai jo pelenai buvo išpilti į Hadsono upę, įtekančią į Atlanto vandenyną – dalis upės vandens buvo išpilta Vilnelėje, simboliškai pažymint, kad menininkas ir jo idėjos yra ir Vilniuje.

Pasak A. Zuoko, artimieji svarsto galimybę panašiai įamžinti ir J. Meko atminimą.

J. Mekas mirė trečiadienio rytą savo namuose Niujorke, eidamas 97-uosius.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas yra vienas žinomiausių pasaulyje XX amžiaus lietuvių menininkų, geriausiai žinomas dėl savo kino eksperimentų, dar vadinamas avangardinio kino pradininku.

Tiki, kad kūryba nenuguls į archyvus

Menininko artimiesiems užuojautą šalies vadovai pareiškė trečiadienį. Ketvirtadienį prie jų prisidėjo ir Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas. Kaip rašoma pranešime, ministras reiškia gilią užuojautą dėl vieno iškiliausių XX amžiaus menininkų, avangardinio kino kūrėjo, poeto ir publicisto, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, Vytauto Didžiojo universiteto ir Vilniaus dailės akademijos Garbės daktaro J. Meko mirties.

Nuoširdžiai užjausdamas J. Meko artimuosius, bičiulius ir kolegas, M. Kvietkauskas solidarizuojasi su jo talento gerbėjais Lietuvoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir visame pasaulyje. Liūdėdamas dėl ryškų pėdsaką pasaulinėje meno istorijoje palikusio menininko netekties, ministras tiki, kad J. Meko kūryba nenuguls į archyvus, o gyvuos dar ilgus metus.

M. Kvietkauskas viliasi, kad ateis laikas išsamesniems menininko kūrybos tyrinėjimams, kurie padės suprasti Lietuvoje dar iki galo nesuvoktą J. Meko kūrybos mastą.