Nors LRT formuluojami 12 klausimų apie valdymo struktūrą, sutartis su prodiuserinėmis kompanijomis, viešųjų pirkimų procedūras, tačiau sunku atsikratyti minties, kad tai tiesiog politikų noras užvaldyti nacionalinį transliuotoją, daryti įtaką jo laidų turiniui, o tai jau būtų antikonstituciška.

Taip mąstantys 29 Seimo nariai jau kitą dieną, sausio 13-ąją, pasirašė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT), prašydami ištirti ar Seimo nutarimas dėl komisijos sudarymo neprieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 25 straipsniui, garantuojančiam žmogaus  teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, bei teisę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.

Komisijos sudarymui prieštaravo premjeras, tikinęs, kad teisėsaugai reikia pavesti tokį tyrimą. Ką žino premjeras, kol kas neaišku, nes pats jis nesako, o vienas iš jo patarėjų užsimena, kad „yra labai rimtų reikalų, tokių, kurie dar neiškilo viešumon, bet, neabejotinai, iškils netolimoje ateityje“.

Jei rimtus reikalus žino premjeras, žinoti turėtų ir jo kolegos valstiečiai. Kodėl jie nesikreipia į teisėsaugą, o imasi patys tirti, verčia galvoti, kad tai nėra nuoširdus noras išskaidrinti LRT veiklą, kad tai gali būti politinių interesų ataka. Tokiu atveju, kaip savo „Facebooke“ rašė VU TSPMI docentė Nerija Putinaitė: „aš pasirinkčiau klausimų ir neaiškumų keliančią laisvę nei aiškų ir „skaidrų“ kalėjimą“.

„Mus tiesiog išprovokavo tam žingsniui. Jeigu būtų viskas iš karto pateikta, viskas pilna apimtimi pateikta, galbūt, nebūtų reikėję šitos komisijos“, – sako Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.

Seimo Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis taip pat sutinka, kad turi būti sudaryta komisija.

„Aš manau, ji turi būti sudaryta ir klausimai turi būti atsakyti, todėl, kad tikrai, mano supratimu, jų nebuvo pateikta ir pozicija, kurią užėmė nacionalinis transliuotojas, vis dėl to buvo netinkama“, – teigia G. Landsbergis.

Nors nacionalinis transliuotojas Seimui atsakymus į klausimus teikė net du kartus, o Tarybos pirmininkas teigė, kad jie nuoseklūs ir skaidrūs tiek, kiek leidžia įstatymai, nes dalis turinio yra konfidencialus, valdantieji ir toliau kartoja, kad LRT, galbūt, neskaidriai naudoja biudžeto lėšas.

„Bus vertinama tik ūkinė ir finansinė veikla – kaip vykdomi konkursai, kaip disponuojama valstybės turtu ir kur leidžiamos valstybės lėšos“, – tvirtina Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Arvydas Nekrošius.

Kiekvieno politiko noras asmeninius santykius suvedinėti su žiniasklaida ar su žurnalistais bus visada blogo tono ženklas, pirmiausiai, Lietuvos politinei kultūrai.

Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius teigia, kad pirmiausia reikia pradėti tvarkyti pačių „kiemą“.

„Gal pirmiausiai galėtų sudaryti laikinąją tyrimo komisiją ir ištirti, kodėl Seimas iki šiol nevykdo KT nutarimų ir kodėl Seimo nariai gali keturis mėnesius atostogauti ir gauti atlyginimą lyg dirbtų, kodėl jie gali praleisti pusę Seimo posėdžių ir gauti visą mėnesio atlyginimą. Tai štai, tegul pirmiausia savo kieme pasišluoja ir paskui aiškina kitiems kaip turi būti daroma“, – piktinasi V. Sinkevičius.

Komisija – tiesioginis bandymas spausti nacionalinį transliuotoją, sako teisininkas V. Sinkevičius. Jo teigimu, jei yra abejonių dėl LRT biudžeto lėšų naudojimo, skaidrumo, pirmiausia, tirti turėtų už tai atsakingos institucijos – Valstybės kontrolė, Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), Konkurencijos taryba ir tik šių tyrimų pagrindu, jei būtų nustatyti šiurkštūs pažeidimai, būtų galima kurti laikinąsias tyrimo komisijas.

„Komisijos sudarymas grindžiamas prielaidomis, o ne faktais. Esą galbūt kažkas netinkamai naudojama, neracionaliai tvarkomasi, galbūt kažką surasime ir kartais formuluojami uždaviniai, kuriuos sunku suprasti. Pavyzdžiui, nustatyti ar anksčiau Viešųjų pirkimų tarnyba ar kitos institucijos yra atradusios kažkokių pažeidimų. Na, tai paskambinkite į VPT ir gausite atsakymą. Negalima sudarinėti komisijų tokiems dalykams“, – toliau aiškina V. Sinkevičius.

Vilniaus universiteto docentas Deimantas Jastramskis sako, kad dabartinė valstiečių pozicija primena politines batalijas vykusias dėl LRT prieš du dešimtmečius. Tuomet politikai net Seimo salėje neslėpdami sakydavo: „kieno valdžia, to ir televizija“. Dabar esą viskas daroma subtiliau, tačiau tikslas vienas – kontroliuoti LRT.

„Dabar LRT turi jau ir finansinį nepriklausomumą ir tai matosi dabartinę valdančiąją daugumą, o konkrečiai Valstiečius ir žaliuosius, erzina, nes jie negali daryti to, ko norėtų“, – sako D. Jastramskis.

Kad valstiečiams rūpi ne tik visuomeninio transliuotojo finansinė ir ūkinė veikla, parodė ir vieno iš jų narių pretenzijos LRT naujienų tarnybos turiniui.

„Jau daug metų LRT yra tapusi politinių ir ekonominių užsakymo stalu, kuriame tie politikai, kurie draugauja su grupe draugų, gauna teigiamus reportažus ir teigiamas laidas, o kurie oponuoja valdžiai arba LRT, jie ten visą laiką prausiami. Noriu atkreipti į žinių tarnybai vadovaujantį Audrių Matonį, kuris tenkina ne tik politinius, bet ir ekonominius užsakymus“, – aiškino Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Naglis Puteikis.

Seimo Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų frakcijos narys Andrius Kubilius retoriškai klausė ar tokie N. Puteikio pasisakymai nereiškia kišimosi į laidų turinį: „Jis labai aiškiai pasakė, jog komisijos tikslas yra pakeisti Matonį ir pakeisti Panoramos turinį. Tai ką tai reiškia? Tai nėra kišimasis į televizijos veiklą?“

Valstiečių vadas priverstas aiškintis dėl tokių bendraminčio tekstų.

„Vieno Seimo nario asmeninė nuomonė, nieko bendro neturinti su mūsų frakcijos nuomone ir negali būti laikoma argumentu balsuojant“, – tvirtino R. Karbauskis.

Tačiau valstiečių idėją kritikuoja ir prezidentūra, ir premjeras, jų koalicijos partneriai, ir opozicija.

„LRT skaidrumas ir atsakomybė privalo būti užtikrinti, čia niekam nekyla abejonių, tačiau KT, berods 2006-ais metais, aiškindamas ir jau ne pirmą kartą aiškindamas visuomeninio transliuotojo klausimus, aiškiai pasakė, kad kontrolės negali vykdyti asmenys, kurie turi tam tikrų interesų, kad Seimo narių pareiga labiau yra užtikrinti, kad ta kontrolė veiktų, kad ji būtų sukurta, nepriklausoma ir efektyvi, bet ne patiems imtis tiesiogiai kontroliuoti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė prezidentės vyriausiasis patarėjas Mindaugas Lingė.

Seimo Socialdemokratų darbo frakcijos narys Gediminas Kirkilas sako, kad tokia komisija gali būti traktuojama kaip politinis spaudimas žiniasklaidai.

„Tokia komisija gali būti traktuojama, kaip spaudimas žiniasklaidai. Pasakyčiau sausio 13-osios išvakarėse, kad aš labai gerai prisimenu mūsų žiniasklaidos laisvėjimo sunkų kelią ir, tiesą sakant, įvairių ir panašių mėginimų buvo ne kartą“, – svarsto G. Kirkilas.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad tokie sprendimai yra politiniai.

„Šitas išpuolis yra susijęs ir su politinių tikslų siekimu. Lietuvos radijo ir televizijos taryba yra sudaryta 2016 metais, valstiečiai neturi įtakos ir galimybės pakeisti šitą tarybą, tai ieško kitų būdų paveikti ir politizuoti radijo ir televizijos valdymą“, – teigia E. Gentvilas.

Žurnalistų sąjungos pirmininkas sako, kad Seimas negali tirti ir todėl, nes trūksta kompetencijos, pavyzdžiui, negali atsakyti į klausimą dėl nacionaliniams transliuotojams taikomos praktikos, trūksta kompetencijos. Pasak Dainiaus Radzevičiaus, puolamas ne vien nacionalinis transliuotojas, vis daugiau skundų gaunama ir iš kitų, ypač regioninėje žiniasklaidoje dirbančių, žurnalistų, kad dirbti jiems darosi vis sunkiau.

„Patys politikai ar jų šeimos nariai, ar statytiniai valdo žiniasklaidą: yra redaktoriais, vadovais arba žurnalistais neva dirbančiais. Deja, net už tokius pažeidimus be etikos, galbūt, pripažinimo pažeidimų nėra jokios realios atsakomybės. Tai, kol politikai, kurie deklaruoja norą išskaidrinti žiniasklaidą, neišspręs šitų esminių klausimų įstatymų pakeitimais, tol kiekvieno politiko noras asmeninius santykius suvedinėti su žiniasklaida ar su žurnalistais bus visada blogo tono ženklas, pirmiausiai, Lietuvos politinei kultūrai“, – teigia D. Radzevičius.