Parlamentarų ketvirtadienį priimtas įstatymas nebūtinai leis per apkaltą iš prezidento posto pašalintam Rolandui Paksui šį rudenį vėl kandidatuoti į Seimą.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas spėjo, kad pastabų priimtoms Seimo rinkimų įstatymo pataisoms dėl jų konstitucingumo gali turėti Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji gali vetuoti šį įstatymą.

Bet jeigu Prezidentė jį pasirašys arba Seimas sugebės atmesti valstybės vadovės veto, VRK pirmininko nuomone, nebus išvengta teisminių ginčų, ar toks įstatymas tikrai atitinka Konstituciją.

Ketvirtadienį Seimas balsų dauguma pataisė Seimo rinkimų įstatymą, nustatydami, kad per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo gali jau po ketverių metų vėl siekti parlamentaro mandato. Šis įstatymas įsigalios tik tuomet, kai jį pasirašys Prezidentė.

„Jeigu vis dėlto įstatymas įsigaliotų, spėčiau, kad mūsų komisijoje kils diskusijos dėl jo taikymo. Komisijoje yra labai daug teisininkų, kurie atsižvelgia į visas aplinkybes, nagrinėja ir vertina įstatymus pagal jų atitikimą Konstitucijai, pagal Konstitucinio Teismo (KT) suformuotą konstitucinę doktriną. Ir jeigu yra įstatyminių normų, galimai prieštaraujančių doktrinai, tai, žinoma, VRK nariai kelia tokius klausimus“, - portalui teigė Z.Vaigauskas.

KT dar 2004 metais yra išaiškinęs galiojančią Konstituciją, kad per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo visą gyvenimą negali siekti pareigų, kurias pradedant eiti reikia prisiekti – Prezidento, Seimo ar Vyriausybės nario, teisėjo, valstybės kontrolieriaus.

Tais pačiais 2004-aisiais R.Paksas buvo apkaltos būdu pašalintas iš prezidento pareigų. Pernai sausį Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) Strasbūre pareiškė, kad R.Paksui Lietuva taiko pernelyg griežtą apribojimą iki gyvenimo pabaigos nebeleisti jam siekti parlamentaro mandato.

Seimas ketvirtadienį pataisė įstatymą, atsižvelgdamas į EŽTT sprendimą, nors teisininkai ir kai kurie politikai pabrėžė, kad to negalima daryti nepakoregavus veikiančios Konstitucijos.

„VRK turi vykdyti galiojančius įstatymus, - sutiko Z.Vaigauskas. - Bet tikrai niekas neatėmė teisės iš komisijos narių diskutuoti dėl tų įstatymų konstitucingumo. Ir tokios diskusijos tikrai ne kartą kilo. Netgi buvo atvejų, kai kreiptasi į teismą, ar tikrai įstatymas atitinka Konstituciją. Tarkim, sykį kreipėmės į teismą, kai akivaizdžiai matėme, kad Konstitucijai gali prieštarauti įstatymu nustatyti apribojimai tam tikras pareigas užimantiems asmenims būti savivaldybių nariais. Tuomet byla pateko į KT ir šis išsprendė klausimą taip, kaip matė komisijos nariai.“

Todėl, anot jo, jeigu VRK tektų šiemet spręsti R.Pakso kandidatavimo į Seimą klausimą, „matyt, nebus apsieita be tokios bylos nagrinėjimo Vyriausiajame administraciniame teisme, kuris savo ruožtu tikriausiai kreiptųsi išaiškinimo į KT“.

Spėjama, kad KT, gavęs paklausimą dėl R.Pakso siekio tapti kandidatu į Seimą, labai greitai imtųsi šios bylos ir išvadą paskelbtų dar iki spalį įvyksiančių Seimo rinkimų.

Pernai po Strasbūro teismo sprendimo byloje „R.Paksas prieš Lietuvą“ KT paskelbė pareiškimą, kuriame nurodė, kad norint leisti per apkaltą iš pareigų pašalintiems asmenims vėl siekti Seimo nario mandato būtina pakeisti Lietuvos Konstituciją. Pasak KT, nei EŽTT sprendimas, nei jokie įstatymų pakeitimai negali įveikti oficialaus Konstitucijos išaiškinimo.

Tačiau Seimas nuėjo kitu keliu, nustatydamas leidimą vėl kandidatuoti į parlamentą asmenims, pašalintiems iš pareigų per apkaltą – netaisė Konstitucijos, tik pakoregavo Seimo rinkimų įstatymą.