Žvalgyba: priešiškos šalys Vakarų technologijas iš Lietuvos siekė gauti per „NTLAB“, „Kosminį Vytį“
Rusija ir Baltarusija ieško prieigos prie vakarietiškų technologijų, o tam siekia pasinaudoti ir Lietuvos įmonėmis, naujausiame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime teigia Lietuvos žvalgyba.
Anot Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD), Vakaruose pagamintų dvejopos paskirties technologijų bandoma gauti per užsienyje įsteigtus verslus, o Lietuvoje – su priešiškų valstybių karo pramone susijusias Baltarusijos piliečių Černiakovskių valdomas aukštųjų technologijų įmones „NTLAB“ ir „Kosminis Vytis“.
„Nacionalinio saugumo interesų neatitinkantys, su Rusija ir Baltarusija susiję subjektai ieško naujų galimybių veikti strategiškai svarbiuose sektoriuose ar įgyti prieigą prie infrastruktūros. Priedangai pasitelkiami pavieniai Europoje ir JAV veikiantys verslo atstovai“, – teigiama penktadienį pristatytame grėsmių vertinime.
„Patikimų valstybių verslininkų dalyvavimu tokie subjektai siekia paslėpti savo vaidmenį ir sukurti teigiamą verslo iniciatyvos įvaizdį“, – teigia žvalgyba.
Anot tarnybų, „NTLAB“ ir „Kosminis Vytis“ įsteigė Baltarusijos pilietis Dmitrijus Černiakovskis, kuris su šeima jas valdė nuslėpdamas ryšius su Rusijos ir Baltarusijos karo pramone.
„NTLAB“ ir „Kosminis Vytis“ savo klientams ir partneriams deklaruodavo esančios lietuviškomis įmonėmis, esą neturinčios jokių sąsajų su Minsko ir Kremliaus režimais. Vis dėlto lietuviškas vardas joms tebuvo priedanga savo interesams įgyvendinti“, – teigiama ataskaitoje.
Nurodoma, kad „NTLab“ grupės įmonės Rusijoje ir Baltarusijoje dalyvavo vystant karines programas, bendradarbiavo su Rusijos ir Baltarusijos karo pramonės subjektais – Baltarusijos karo akademija ir moksliniu techniniu centru LEMT, Skolkovo aukštųjų technologijų parku, Rusijos mokslo techniniu centru „Modul“, Rusijos įmone „Mikron“ ir kitais subjektais. Daugumai jų taikomos tarptautinės sankcijos.
Nurodoma, kad D. Černiakovskio sūnus Nikolajus Rusijoje vadovavo įmonėms „Navitron“ ir „Sainstech“, o šios šeimos kuruojamų įmonių grupei priklausė ir Baltarusijos įmonės „SoftSistemz“, „NaviIS“ ir „MikroDizain“.
„Šių įmonių („NTLAB“ ir „Kosminis Vytis“ – BNS) veikla ir ryšiai Rusijoje bei Baltarusijoje kėlė grėsmę nacionalinio saugumo interesams – sudarė galimybes su karo pramone susijusiems Rusijos ir Baltarusijos subjektams perimti Lietuvoje ir kitose šalyse vystomas technologijas ir tokiu būdu prisidėti prie Kremliaus ir Minsko režimų stiprinimo“, – konstatavo pareigūnai.
Pernai pavasarį Lietuvos žvalgyba apie situaciją informavo Lietuvos institucijas ir inicijavo įmonių atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimą Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijoje.
Abi įmonės nebegali tęsti savo veiklos Lietuvai strategiškai svarbiame aukštųjų technologijų sektoriuje.
Kaip rašė BNS, teisėsauga pernai gruodį pranešė, kad Lietuvoje už ES paramą gamintos technologijos galėjo būti naudojamos Rusijos ir Baltarusijos karinėje pramonėje – įtarimai tuomet pateikti penkiems asmenims ir vienai įmonei.
Portalas „15min“ skelbė, kad tyrime figūruoja bendrovė „NTLAB“, gavusi europinį finansavimą kurti aukšto tikslumo navigacijos prietaisą žemės ūkio sektoriui.
„NTLAB“ vasarį inicijavo teisminį ginčą su Vyriausybe dėl jos sprendimo pripažinti įmonę neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų.
Pasak žvalgybos, priešiškos valstybės ir toliau itin aktyviai mėgins gauti sankcionuotų technologijų iš Vakarų, kadangi mažai tikėtina, jog artimiausiu metu joms pavyktų pažangiais produktais apsirūpinti pačioms.
Tarnybos perspėja Lietuvos piliečius Kinijoje dėl galimo verbavimo šnipinėti
Žvalgyba penktadienį perspėjo Kinijoje gyvenančius arba į ją vykstančius Lietuvos piliečius dėl didėjančių saugumo rizikų.
Anot jos, beveik neabejotina, kad įtempti dvišaliai santykiai didina Pekino žvalgybos tarnybų motyvaciją rinkti informaciją apie Kinijoje gyvenančius Lietuvos piliečius ir ją panaudoti šnipinėjimui arba politiniam spaudimui.
„Labai tikėtina, kad Kinijos žvalgybos tarnybos inicijuoja susitikimus su šalyje gyvenančiais Lietuvos piliečiais, bando išsiaiškinti jų ryšius, politines pažiūras, gyvenimo Kinijoje aplinkybes ir požiūrį į Taivaną“, – teigiama VSD ir AOTD pristatytame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
„Ši informacija padeda Kinijos žvalgybos tarnyboms nustatyti Lietuvos piliečių pažeidžiamumą, siekiant įtraukti juos į slaptą veikimą prieš Lietuvos interesus“, – rašoma jame.
Kaip skelbė BNS, pastaruosius kelerius metus Vilnius ir Pekinas nesutaria, kaip po ginčo dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo atkurti diplomatinį atstovavimą abiejose šalyse.
Lietuvoje nuo pernai gegužės vidurio nebeliko akredituotų Kinijos diplomatų ar kitų personalo narių. Po Taivaniečių atstovybės atidarymo 2021 metais smarkiai smuko ir dvišalė prekyba.
Socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė deklaruoja siekį atkurti diplomatinį atstovavimą su Kinija, o sprendimą prieš kelerius metus leisti Taivaniečių atstovybei Vilniuje įsikurti tokiu pavadinimu vadina beatodairišku.
Anot Lietuvos žvalgybos, tinkamais verbavimo taikiniais Kinijos tarnybos gali laikyti asmenis, kurie rodo nepasitenkinimą Lietuvos valdžios sprendimais.
Taikiniais taip pat gali tapti Lietuvos piliečiai, kuriems dėl verslo, mokslo ar šeimyninių aplinkybių yra ypač aktualu turėti leidimą gyventi Kinijoje.
Anot VSD ir AOTD, labai tikėtina, kad inicijuodamos susitikimus su Kinijoje gyvenančiais Lietuvos piliečiais, žvalgybos tarnybos naudojasi priedanga, pavyzdžiui, prisistato policijos pareigūnais, migracijos institucijų atstovais.
Grėsmių vertinime rašoma, kad su didesnėmis saugumo rizikomis, labai tikėtina, susiduria ir trumpalaikių vizitų į Kiniją metu vykstantys Lietuvos piliečiai, pavyzdžiui, dalyvaujantieji mokslo, verslo, kultūros renginiuose.
„Kontaktas su į Kiniją atvykusiais asmenimis gali būti užmegztas dar oro uoste, pavyzdžiui, atliekant saugumo patikrą. Kinijos žvalgybos atstovai gali apsimesti pasienio kontrolės pareigūnais ar oro uosto darbuotojais“, – nurodo žvalgyba.
Kinijos žvalgybos atstovai gali apsimesti pasienio kontrolės pareigūnais ar oro uosto darbuotojais.
Pasak jos, kontaktas su Lietuvos piliečiais taip pat gali būti užmegztas ir renginiuose, į kuriuos jie atvyksta.
BNS rašė, kad vasarį Lenkijoje buvo sulaikytas Juodkalnijos pilietis, įtariamas Lietuvos šnipinėjimu kinų naudai.
Anot žvalgybos, turimi duomenys leidžia manyti, kad įtariamasis galimai nuo 2023 metų rinko ir perdavinėjo informaciją apie Lietuvą ir joje vykstančius procesus, dominusią Kinijos žvalgybos institucijas.
Įtariamasis turėtų būti perduotas Lietuvai.
Lietuvos žvalgybos institucijos grėsmių vertinimus pristato kasmet.
Žvalgyba fiksavo bandymus kurti nihilistinį neonacizmą, įspėja apie pavienių išpuolių tikimybę
Lietuvos žvalgybos pareigūnai fiksavo bandymus šalyje įkurti grupes, propaguojančias nihilistinį neonacizmą, kurio sekėjai bet kokį smurtą laiko savaiminiu tikslu.
Tarnybų vertinimu, šios ir panašių dešiniojo ekstremizmo smurtinių ideologijų plėtra didina pavienių išpuolių tikimybę.
Apie tai rašoma penktadienį paviešintoje grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje.
„Lietuvoje nustatyti keli bandymai įkurti grupes, propaguojančias nihilistinį neonacizmą, kurio sekėjai bet kokį smurtą laiko savaiminiu tikslu. Šios dešiniojo ekstremizmo srovės sekėjais dažnai tampa labai jauni pažeidžiami asmenys, o įsitraukimas į šių grupių veiklą prasideda socialiniuose tinkluose“, – teigiama Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) parengtame dokumente.
„Naujai prisijungę nariai skatinami vykdyti nusikalstamas veikas, įskaitant žmogžudystes, todėl šios ideologijos populiarėjimas didina „vienišo vilko“ išpuolių tikimybę“, – nurodoma jame.
Žvalgybos teigimu, išlieka reali tikimybė, kad artimoje perspektyvoje vykdydamos diversijas Baltarusijos ir Rusijos tarnybos bandys naudotis Vakarų valstybėse gyvenančiais dešiniaisiais ekstremistais, mat jų tikslai sutampa. Tiek vieni, tiek kiti, organizuodami rezonansines nusikalstamas veikas, siekia kelti paniką Vakarų valstybių visuomenėse, mažinti pasitikėjimą valdžios institucijomis ir demokratine santvarka.
Žvalgybos duomenimis, Lietuvoje veikia kelios dešiniojo ekstremizmo ideologijas propaguojančios grupės, kurių narius vienija neapykanta Lietuvoje gyvenantiems kitataučiams.
Naujai prisijungę nariai skatinami vykdyti nusikalstamas veikas, įskaitant žmogžudystes, todėl šios ideologijos populiarėjimas didina „vienišo vilko“ išpuolių tikimybę.
Šių grupių nariai radikalų šovinizmą derina su kovos menais ir naudoja smurtą savo ideologiniams tikslams įgyvendinti.
Be to, anot ataskaitos, Lietuvoje veikia ir keletas akseleracionizmo sekėjų, kurie siekia paspartinti neva neišvengiamai artėjantį rasių karą. Šios ideologijos sekėjai vykdydami išpuolius dažnai imasi „vienišo vilko“ taktikos, tai yra veikia vieni.
Nihilistinio neonacizmo šalininkai bet kokį smurtą – fizinį, psichologinį ar seksualinį – laiko ne priemone, bet savaiminiu tikslu. Jie taip pat derina dešiniojo ekstremizmo ideologines nuostatas su satanizmu ir okultizmu ir atmeta bet kokias moralines normas, jų turėjimą laiko silpnumo požymiu.
Nihilistinio neonacizmo sekėjais dažnai tampa labai jauni 13–14 metų, o atskirais atvejais ir 10–11 metų pažeidžiami asmenys.
„Daugelis iš jų turi psichikos sutrikimų, realiame gyvenime jiems nepavyksta užmegzti tarpusavio santykių su bendraamžiais ir beveik visas jų socialinis gyvenimas sukoncentruotas socialiniuose tinkluose“, – rašoma grėsmių vertinime.
Tarp Lietuvoje gyvenančių jaunų ekstremistų populiariausias yra tarptautinis nihilistinio neonacizmo tinklas „Maniakai: žudymo kultas“, socialiniuose tinkluose dažnai įvardijamas santrumpa MKY ar MKU pagal pavadinimą rusų kalba „Маньяки: культ убийства“. Jis susiformavo praeito dešimtmečio pabaigoje rusakalbėse Rytų Europos valstybėse ir vėliau išplito kituose Europos regionuose ir Šiaurės Amerikoje.
Įsitraukimas į nihilistinio neonacizmo grupės veiklą dažniausiai prasideda lankantis nepilnamečių populiariuose socialinio tinklo „TikTok“ kanaluose, propaguojančiuose dešinįjį ekstremizmą, ar žaidžiant populiarius tinklinius žaidimus, tokius kaip „Roblox“ ir „World of Tanks“. Vėliau radikalizavęsi asmenys bendravimą tęsia „Telegram“ ir „Discord“ platformose.
Lietuvos tarnybų teigimu, labai tikėtina, kad pernai Baltarusijos ar Rusijos žvalgybos tarnybos socialiniuose tinkluose bandė verbuoti Lietuvoje gyvenančius dešiniojo ekstremizmo ideologijų rėmėjus, siekdamos juos įtraukti į prieš Lietuvą nukreiptas nekonvencines operacijas.
Dešiniojo ekstremizmo ideologijų šalininkų grupėse siūlyta už finansinį atlygį užpulti baltarusių bendruomenės atstovus ir rinkti žvalgybos tarnybas dominančią informaciją.
Be to, Lietuvoje nustatomi pavieniai nepilnamečių susidomėjimo islamistine propaganda atvejai.
Anot ataskaitos, nors Europoje islamistinio terorizmo grėsmė išlieka didelė, Lietuvoje sistemingos radikalizmo sklaidos musulmonų bendruomenėse kol kas nefiksuojama.
Kita vertus, įspėjama, jog padaugėjus į Lietuvą imigravusių užsieniečių musulmonų, daugiausia iš Centrinės Azijos regiono, tarp jų nustatoma pavienių asmenų, turinčių radikalias pažiūras ar sąsajų su terorizmu.
„Dėl islamistinės propagandos prieinamumo internete išlieka rizika, kad lengvai įtikinami ar linkę radikalizuotis asmenys Lietuvoje perims radikalias pažiūras ir bus įtraukti į ekstremistinę veiklą, todėl pavienių asmenų išpuolių rizika Lietuvoje neatmestina“, – tvirtinama ataskaitoje.
Tarnybos taip pat teigia, kad artimoje perspektyvoje mažai tikėtina, jog Lietuva taps islamistinių teroristų taikiniu, tačiau neatmestini Lietuvoje gyvenančių pavienių radikalizuotų asmenų bandymai skleisti propagandą, kurti ekstremistinių ideologijų rėmėjų grupes, finansuoti teroristines organizacijas.
Lietuvos žvalgybos institucijos grėsmių vertinimus pristato kasmet.
Žvalgyba: priešiškos šalys prieigos prie strateginės infrastruktūros ieško per užsienio verslininkus
Rusija ir Baltarusija ieško prieigos prie Lietuvai strategiškai svarbių sektorių ir infrastruktūros užmegzdamos verslo ryšius su Europos ir JAV verslininkais, teigiama penktadienį paskelbtoje grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje.
„(Rusijos ir Baltarusijos įmonės ar su jomis susiję subjektai – BNS) bando užmegzti verslo ryšius su kitų Europos valstybių ar JAV verslininkais, įtikinti juos investicijų grąža ir savo įtaka, tačiau patys vengia būti oficialiais iniciatyvos dalyviais. Patikimų valstybių verslininkai jiems reikalingi savo vaidmeniui nuslėpti ir įvaizdžiui sukurti“, – rašoma VSD ir AOTD paskelbtame leidinyje.
Žvalgyba atskleidė, kad su Rusija susiję subjektai svarstė įsigyti vienos didžiausių Lietuvos verslo grupių „Achemos grupė“ akcijų bei per tarpininkus, lobistinę veiklą siekė palankių institucijų pozicijų jų investicijų atžvilgiu.
BNS rašė, kad „Achemos grupės“ akcijų 2024 metais planavo įsigyti Šveicarijos energetikos bendrovė „MET Group“, tačiau pernai gegužę ji pranešė nutraukianti kontrolinio akcijų paketo įsigijimo procesą.
Žiniasklaida yra skelbusi apie „MET Group“ sąsajas su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu ir prieštaringos reputacijos Rusijos verslininkais.
Be to, buvęs „Achemos grupės“ prezidentas ir jos smulkusis akcininkas Arūnas Laurinaitis taip pat siekė už kontrolinį grupės akcijų paketą, dėl teisės jį įsigyti jis buvo pateikęs ieškinį teismui, tačiau šiemet vasarį jį atsiėmė.
Dokumente taip pat teigiama, kad Rusijos institucijos, labai tikėtina, siekia sutrikdyti Baltijos šalyse įgyvendinamus transporto projektus ir taip riboti karinį mobilumą.
Tarnybos akcentuoja, kad Rusijos žvalgyba toliau rinks informaciją apie Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūrą. Žvalgyba skelbia nustačiusi atvejų, kai į uostą atplaukusių laivų įgulos nariai, kurie yra prorusiškų pažiūrų, fotografavo uoste kraunamus strateginius krovinius ir infrastruktūrą.
Grėsmių vertinime taip pat pabrėžiama, jog Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos naudosis strategiškai svarbių objektų ar įmonių darbuotojais, kad gautų prieigą ir jas dominančią informaciją apie šias įmones ir objektus.
„Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos turi interesų verbuoti šiuos asmenis, įgyti prieigą prie jų naudojamų skaitmeninių įrenginių ir tai panaudoti informacijai apie strategiškai svarbius objektus ir įmones rinkti. Žvalgybos duomenimis, dalis strategiškai svarbių įmonių darbuotojų, keliaudami į Rusiją ar Baltarusiją, vežasi su savimi tarnybinius mobiliuosius įrenginius ir bando tai nuslėpti nuo savo darbdavių“, – teigia žvalgyba.
Pasak tarnybų, Rusija ir Baltarusija iki šiol domisi Lietuvos transporto, energetikos sektoriais bei vis daugiau dėmesio skiria aukštųjų technologijų sektoriui.
Sankcijų apėjimas
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime teigiama, kad Rusijos subjektai, siekdami apeiti sankcijas, vis dažniau pasitelkia Baltarusijos piliečių valdomas įmones ar Vakarų valstybėse gyvenančius Rusijos piliečius, kurie gali užmegzti ryšius su Europos šalių aukštųjų technologijų ir transporto įmonėmis.
Kai kuriais atvejais tarptautines sankcijas siekiantys apeiti Rusijos piliečiai bando atgaivinti kurį laiką aktyvios veiklos nevykdžiusius verslus.
Kaip pavyzdį žvalgyba mini Vilniaus rajone įsikūrusią, 21 metus veikiančią kompiuterių programavimo bendrovę „BK Software“, kurios veiklą kuruoja Rusijos pilietis Kirilas Lupandinas.
Žvalgyba nustatė, kad „BK Software“ užmezgė verslo ryšius su Honkonge registruota įmone „Asia Pacific Links Limited“, kuri priklauso rusui Antonui Tromifovui.
Šiai įmonei taikomos ES ir JAV sankcijos, ji yra viena didžiausių mikroelektronikos komponentų, kurie naudojami bepiločių orlaivių „Orlan“ gamyboje, tiekėjų Rusijos bendrovėms.
„Beveik neabejotina, kad „BK Software“ sąmoningai bendradarbiavo su Honkonge registruota įmone, žinodama, kad galutiniai įrangos gavėjai – Rusijos subjektai. Be to, buvo nustatyta, kad K. Lupandinas turėjo ryšių su FSB padaliniu, vykdančiu techninio prasiskverbimo operacijas į užsienio valstybių kompiuterinius ir telekomunikacijų tinklus“, – teigiama ataskaitoje.
Žvalgybos iniciatyva K. Lupandino buvimas Lietuvoje pripažintas keliančiu grėsmę nacionaliniam saugumui, teigiama dokumente.
Tarnybos teigia, kad Rusija sankcijų apėjimui pasitelkia užsienyje gyvenančius Rusijos piliečius, kuria ilgas tarpininkų grandines, Rusijos tarnybų valdomas priedangos įmones, bendradarbiauja su subjektais, kuriems netaikomos sankcijos.
Po paliaubų Ukrainoje Rusija per 3–5 metus pasirengtų ribotam konfliktui Baltijos regione
Laikinų paliaubų Ukrainoje atveju Rusija per trejus–penkerius metus būtų pasirengusi ribotam kariniam konfliktui Baltijos jūros regione, teigia grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą penktadienį pristačiusi Lietuvos žvalgyba.
Anot VSD ir AOTD, jeigu karas Ukrainoje tęstųsi, Rusija riboto masto konfliktui regione pasiruoštų per šešerius–dešimt metų.
Jeigu Rusija su Ukraina pasirašytų taikos sutartį ir Vakarai panaikintų Maskvai sankcijas, ribotam konfliktui Baltijos jūros regione Maskva pasirengtų per vienerius–dvejus metus, o plataus masto kariniam konfliktui su NATO būtų pasiruošusi per šešerius–dešimt metų.
„Lietuvos ir regiono saugumo situacija tiesiogiai priklauso nuo Rusijos karo prieš Ukrainą eigos, nes tai lemia Rusijos galimybes didinti savo karinę galią“, – teigiama grėsmių vertinime.
„Kol Rusijai tenka skirti beveik visus turimus pajėgumus karui prieš Ukrainą, jos galimybės kelti karinio pobūdžio grėsmes kitoms valstybėms yra apribotos“, – rašoma jame.
Kol Rusijai tenka skirti beveik visus turimus pajėgumus karui prieš Ukrainą, jos galimybės kelti karinio pobūdžio grėsmes kitoms valstybėms yra apribotos.
Vis dėlto net ir kariaudama Rusija vykdo kariuomenės reformą, dėl to auga kariniai pajėgumai Kaliningrado srityje ir prie rytinių NATO sienų, tvirtina žvalgyba.
Anot jos, riboto konflikto prieš Baltijos regiono valstybes atveju Rusija gebėtų bent pradiniame konflikto etape susikurti regioninį pranašumą.
„Tai gali skatinti Kremlių panaudoti karinę jėgą klaidingai įvertinus situaciją ir tikintis, kad NATO negebės laiku reaguoti, konfliktą pavyks lokalizuoti ir greitai baigti Rusijai palankia linkme, kaip saugiklį pasiliekant branduolinį atgrasymą“, – rašoma grėsmių vertinime.
Kaliningrade pajėgos išlieka mažesnės
Lietuvos žvalgyba nurodo, kad Rusija geba palaipsniui įgyvendinti 2022 metų gruodį paskelbtus kariuomenės plėtros planus.
Remiantis jais, palei rytinių NATO valstybių sienas brigados plečiamos iki divizijų ir formuojami visiškai nauji kariniai junginiai.
Anot žvalgybos, Rusijoje vykdoma ginkluotųjų pajėgų plėtra apima ir Kaliningrado sritį – čia dislokuota jūrų pėstininkų brigada plečiama į diviziją, tolesnėje perspektyvoje numatomas ir kitų papildomų dalinių formavimas.
VSD ir AOTD rašo, kad šiuo metu Kaliningrado srityje dislokuota Rusijos karinė grupuotė išlieka laikinai susilpnėjusi.
„Didžioji dalis sausumos komponento karių ir kovos technikos yra išvežta kariauti prieš Ukrainą. Sausumos komponento dalinių nuolatinės dislokacijos vietose Kaliningrado srityje yra likę šauktiniai ir nedidelis profesinės tarnybos karių skaičius“, – teigiama grėsmių vertinime.
Anot jo, didžioji dalis Rusijos kariuomenėje naujai formuojamų vienetų nėra visos sudėties ir vystomi dalimis, nes trūksta karinio personalo, kovos technikos ir infrastruktūros.
Karo pramonė siekia savarankiškumo
Dokumente taip pat rašoma, kad Rusijos karo pramonė rengiasi naujam plėtros etapui.
Nuo karo Ukrainoje pradžios Rusijos vadovybė mobilizavo didelius resursus, kad išplėstų karui reikalingos ginkluotės ir technikos gamybą, ir šiuo metu karo pramonė patenkina bent minimalius poreikius visose ginkluotės srityse, teigia žvalgyba.
Pasak jos, įvairiuose sektoriuose toliau vykdoma modernizacija, statomi nauji gamybos pajėgumai, o šių investicijų rezultatai turės ilgalaikių pasekmių.
„Pasibaigus karui, Rusijos karo pramonės kompleksas pereis į kitą plėtros etapą – valstybė toliau rems sritis, reikalingas ilgalaikei konfrontacijai. Perskirstant finansavimą, dalis išsipūtusios, karo reikmėms skirtos pramonės turės persiorientuoti arba susitrauks“, – nurodo VSD ir AOTD.
„Tai turės pasekmių ir globaliam saugumui – atsiras ginklų perteklius, kuris gali būti realizuotas vykstant konfliktams visame pasaulyje“, – tvirtina institucijos.
Anot jų, Rusijos karo pramonės nepriklausomybė nuo technologijų iš užsienio yra vienas didžiausių Maskvos prioritetų, šaliai jau pavyko rasti nemažai alternatyvų Vakarų technologijoms, jų ieškoma kryptingai.
Vis dėlto kai kuriose srityse, ypač elektronikos komponentų, reikalingų aukštosioms technologijoms, Rusijos priklausomybė yra didelė ir ilgalaikė.
Rusijos modernizacijai būtini Vakarų gamybos didelio tikslumo prietaisai ir įranga, kurių nuosavai gamybai organizuoti reikia dešimtmečių investicijų.
Dalį tokių technologijų Rusija perima iš Kinijos, tačiau augančią priklausomybę nuo Kinijos Rusijos vadovybė taip pat laiko rizikinga, rašoma grėsmių vertinime.
„Nors mažai tikėtina, kad Rusija pasivys Vakarus aukštųjų technologijų srityje net ir ilgalaikėje perspektyvoje, jos technologinis atsparumas Vakarų sankcijoms, labai tikėtina, padidės jau vidutinėje perspektyvoje“, – teigia žvalgyba.
GRU ir FSB operacijų taikinyje
Lietuvos žvalgyba taip pat įspėja, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji valdyba (GRU) tęsia diversijų planavimą ir įgyvendinimą. Per pastaruosius trejus metus Vakarų valstybėse užkardytos kelios dešimtys tokių operacijų.
„GRU turi specialiai diversijų ir nužudymų įgyvendinimui parengtus padalinius, kurie, nepaisant operacinių nesėkmių, labai tikėtina, toliau planuoja ir koordinuoja tokio pobūdžio operacijas“, – rašoma ataskaitoje.
Anot jos, pasitelkdama labiau patyrusius asmenis, GRU siekia Vakarų valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, įgyvendinti pavojingesnes operacijas, galinčias sukelti didesnę žalą gyventojų saugumui.
Žvalgybos vertinimu, šiuo metu vienais pagrindinių GRU operacijų taikinių tampa Ukrainą remiantys asmenys ir iš Rusijos dėl kritikos režimui pasitraukę prezidento Vladimiro Putino oponentai.
„Regione esančiose valstybėse ši tarnyba organizavo jau ne vieną operaciją, kurių metu panaudojo buitiniuose įrenginiuose užmaskuotus savadarbius užsidegančius prietaisus ar sprogmenis. Sėkmingas Lietuvos institucijų ir užsienio partnerių bendradarbiavimas iki šiol leido užkardyti planuojamas operacijas ir sulaikyti jų vykdytojus“, – teigiama grėsmių vertinime.
Anot jo, ir toliau grėsmę patiria nuolat į Rusiją ir Baltarusiją keliaujantys tiek Lietuvos, tiek užsienio piliečiai. Jie rizikuoja būti įkalinti arba verbuojami šių valstybių tarnybų.
Sankcijos ir apribojimai apsunkina Rusijos žvalgybos tarnybų galimybes vykdyti žmogiškąją žvalgybą prieš Lietuvą, todėl jos naudojasi turimomis galimybėmis verbuodamos per sieną vykstančius žmones.
„Dviejuose šiuo metu veikiančiuose pasienio kontrolės punktuose su Kaliningrado sritimi Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) aktyviai siekia tarp keliaujančių asmenų nustatyti potencialius taikinius žvalgybos veiklai prieš Lietuvą. FSB pareigūnai, siekdami užmegzti ar įtvirtinti bendradarbiavimą, naudojasi šių asmenų poreikiu vykti į Rusiją verslo ar asmeniniais tikslais, pavyzdžiui, lankyti gimines, tvarkyti su nekilnojamuoju turtu susijusius klausimus“, – teigia Lietuvos žvalgyba.
Ji ataskaitoje pateikė konkretų atvejį, kai verslo reikalais į vykdavęs Lietuvos pilietis sulaukė Rusijos pasienio pareigūnų dėmesio. Juos domino informacija apie Rusijoje besilankančius buvusius Lietuvos pareigūnus, ukrainiečių diasporą Lietuvoje, karinės technikos judėjimas ir panašiai.
„Trečiųjų šalių piliečiams FSB taiko spaudimą bendradarbiauti grasinant draudimu atvykti į Rusiją“, – nurodoma ataskaitoje.
Lietuvos žvalgybos institucijos grėsmių vertinimus pristato kasmet.
VSD vadovas: Lietuvoje nenustatyta su Irano režimu susijusių grupuočių ar asmenų
Prasidėjus kariniams veiksmams Artimuosiuose Rytuose ir Irano režimui grasinant atsaku visame pasaulyje, Lietuvos žvalgyba teigia, kad šalyje išpuolių tikimybė maža.
„Irano remiamų išpuolių prieš JAV ir Izraelio objektus tikimybė Lietuvoje yra maža“, – penktadienį per spaudos konferenciją Seime sakė VSD direktorius Remigijus Bridikis.
Irano remiamų išpuolių prieš JAV ir Izraelio objektus tikimybė Lietuvoje yra maža.
„Lietuvoje nenustatyta veikiančių su Irano režimu ar jo sąjungininkėmis susijusių grupuočių ir pavienių rėmėjų ar Irano žvalgybos tarnybų užduotis vykdančių asmenų. Bet ir šiuo aspektu turime išlikti budrūs“, – tvirtino jis.
BNS rašė, kad JAV ir Izraelis praėjusį savaitgalį atakavo Iraną, o šis atsakė smūgiais į amerikiečių karines bazes regione.
Smūgių Iranui kampanija prasidėjo Vašingtonui skelbiant apie nepasiektus rezultatus derybose dėl Teherano vykdomos branduolinės ir raketų programos. Iranas neigia vystantis branduolinį ginklą ir pabrėžia sodrinantis uraną civiliniais tikslais.
Per oro antskrydžius nukautas ir Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus), valdęs šalį nuo 1989 metų.
Laikinasis Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas (Masudas Pezeškianas) pareiškė, kad kerštas už A. Khamenei nužudymą – Teherano teisė ir pareiga.
(be temos)
(be temos)
(be temos)