Seimas, pradėjęs balsuoti dėl naujos redakcijos Žvalgybos įstatymo, klausimą atidėjo iki kitos savaitės, nes nepritarta straipsniui dėl žvalgybos pareigūnų darbo apmokėjimo ir socialinių garantijų.

Balsuoti prieš ragino socialdemokratas Algirdas Sysas, argumentuodamas, jog žvalgybos pareigūnų nereikia išskirti iš kitų, jų atlygį reglamentuojant ne pagal bendrą visiems valstybės pareigūnams tvarką.

Tokiam A. Syso siūlymui pritarė ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Rimantas Jonas Dagys.

Už minėtą straipsnį balsavo 33 parlamentarai, penki buvo prieš, 40 susilaikė, tad nepritarus siūlomam reguliavimui projektas grįžta atgal tobulinti į pagrindinį Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą.Įstatymo projektu numatyta žvalgybą ir kontržvalgybą atskirti nuo kriminalinės žvalgybos.

Įstatymo projektu siūloma detaliai reglamentuoti žvalgybos ir kontržvalgybos veikla - šių veiklų sampratą, tikslus, principus, informacijos rinkimo būdus, jos panaudojimą, apsaugą, atsakomybę už neteisėtą panaudojimą.

Dar siūloma nustatyti, kad informacijos, vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, rinkimo būdus, kuriais gali būti suvaržomos asmens teisės ar laisvės, sankcionuoja apygardų teismai.

Žvalgybos institucijos atsiskaitytų Valstybės gynimo tarybai, o šių institucijų parlamentinę kontrolę vykdytų tam įkurtas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto Saugumo pakomitetis.Naujos redakcijos įstatymas taip pat siūlo nustati įpareigojimą žvalgybos institucijoms kiekvienais metais skelbti neįslaptintas veiklos ataskaitas ir grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimus pagal savo veiklos sritis.

Lietuvoje yra dvi žvalgybą vykdančios institucijos - Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.