Parlamentarai linkę leisti miško žemę paversti kitomis naudmenomis - formuoti gyvenamas teritorijas valstybinių miškų sąskaita. Tačiau tokios išimties siūloma netaikyti Neringos savivaldybei.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė tai numatančioms Miškų įstatymo pataisoms: už balsavo 74 Seimo narys, prieš – 11, susilaikė irgi 11 parlamentarų.

Pakeitimais siūloma keisti miško žemės paskirtį, formuojant gyvenamąsias teritorijas miestuose. Tai būtų galima tik tais atvejais, kai paskirties keitimą inicijuos savivaldybės, o jose miškai užims daugiau kaip 50 proc. miesto teritorijos, taip pat nebus galimybės tokiose vietovėse gyvenviečių formuoti ne miško žemėje.

Konservatorius Jurgis Razma teigė, kad šių saugiklių užteks: „Jau tiek saugiklių, kad daugiau turbūt nesugalvosi“.

Tuo tarpu pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narės Aurelijos Stancikienės, išimtimis galėtų pasinaudoti 5 savivaldybės, o Trakams šiek tiek trūksta - miškingumas šiuo metu ten siekia 49,7 proc.

„Tik 0,3 proc. trūksta, kad taptų jau šito sąrašo dalyviais ir tada Trakų rajone lygiai taip pat valstybinių miškų sąskaita bus galima spręsti gyvenamojo fondo klausimus. Tai nebus municipalinis savivaldybių būstas, tai reiškia, kad jūs nusipirksite nuosavybės teisių dokumentus bet kur Lietuvoje, pavyzdžiui, atsikelsite į Trakus, arba, kaip čia numatoma, į Varėną, į Pamerkį arba prie kokio nors ežero, kur šiuo metu yra neužstatyta teritorija vien todėl, kad ji patenka į valstybinių miškų fondą“, - priekaištavo parlamentarė.

Ji prognozavo, kad pataisos leis užstatyti visas dar likusias privačių valdų neužstatytas paežeres, paupius, kitas vaizdingas vietas.

„Faktiškai visas gražias vietas, kurios dar liko neužstatytos, mes iš esmės atiduodame verslininkams, plėtrai, urbanizacijai ir visiškai nepamatuotai urbanizacijai. Visi, kurie nusipirkę nuosavybės teise dokumentus, dabar nusižiūrėję gražias teritorijas toje Varėnoje, ims ir susikels ten tas savo žemes valstybinio miško sąskaita, ir mes formuosime ištisus kvartalus“, - tvirtino A.Stancikienė.

Pataisos taip pat numato, kad ne miškų ūkio paskirties žemėje esantys žmogaus įveisti želdynai nebūtų laikomi mišku.