Kiekvienais metais audringai sutinkamas ir palydimas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas vėl susilaukė dėmesio – juo susirūpino Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS).

Keisti yra ką

Svarbiausioms institucijoms, reglamentuojančioms egzaminų rengimą ir jų vykdymą, buvo išplatinta Moksleivių sąjungos pozicija. Daugelis siūlymų – patenkinti, todėl jau 2014 m. abiturientų egzamine atsiras naujovių.

Švietimo ir mokslo ministerijai, Nacionaliniam egzaminų centrui, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui skirtame dokumente – net šeši pasiūlymai. LMS nariai siūlė koreguoti egzaminą įvairiais aspektais – pradedant užduočių formavimu, autorių parinkimu, rašinių apimties įforminimu ir baigiant – vertinimo skale.

Sąjungos prezidentas Antanas Mikalauskas teigia, kad LMS siekia, jog mokinio lietuvių kalbos žinios būtų atskleistos tinkamai bei įvertintos pagal jo sugebėjimus.

Tikslios užduotys

Jau pirmasis LMS siūlymas signalizuoja, jog abiturientai yra nepatenkinti dabartiniu egzaminu – prašoma tiksliai suformuluoti egzamino užduotis, kad moksleiviai tikrai suprastų, ką reikia atlikti patikrinimo metu bei ko iš jų yra tikimasi. Kyla klausimas, ar dvyliktokai iš tiesų nesuvokia, ko iš jų reikalaujama valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino metu?

"Moksleiviams visa informacija yra pateikiama dar prieš egzaminą, dvyliktoje klasėje, kai jaunuoliai rašo bandomuosius rašinius ir ruošiasi egzaminui. Anksčiau pateiktas užduoties reikalavimas, kuriame buvo nurodyta, jog moksleivis turi remtis bent vienu iš pateiktų autorių, klaidino abiturientus. Remiantis praėjusių metų egzamino rezultatų analize, kai kurie moksleiviai stengėsi į savo rašinį įtraukti visus pateiktus septynis autorius", – aiškino A.Mikalauskas.

Rūpinasi raštingumu

Lietuvos moksleiviai yra nepatenkinti ir šiuo metu susiklosčiusia raštingumo problema Lietuvoje ir skiria jai didžiulį dėmesį. Neseniai startavo projektas "Kalbą kuriu aš", kurio metu, teikdami savo pasiūlymus dėl lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino, LMS nariai atsižvelgė ir į raštingumo puoselėjimą.

Buvo siūloma tiksliai apibrėžti rašinio žodžių skaičių, siekiant kelti raštingumo bei literatūrines (kultūrines) kompetencijas. LMS norėjo, kad valstybiniame lietuvių kalbos egzamine žodžių skaičius siektų 500, mokykliniame – 400 žodžių. Pasak sąjungos prezidento, aiškus žodžių skaičius leistų tiksliau atskleisti abiturientų sugebėjimus rašyti siūloma tema.

Buvo pritarta ir moksleivių siūlymui prie temos teikti tik tokius autorius, kurie turėtų aiškias sąsajas su siūloma tema.

Egzamino kopija – sistemoje

Akį labiausiai patraukia paskutinysis siūlymas – įkelti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminų darbo kopiją bei vertinimo lentelę į egzaminų rezultatų sistemą, kad moksleiviai užtikrintai žinotų, kur galėjo padaryti klaidų, jei reikėtų teikti apeliaciją dėl egzamino įvertinimo.

A.Mikalauskas sako, kad toks prašymas buvo pateiktas atsižvelgus į mokinių pageidavimus. "Kadangi šiais metais lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino darbo kopija nebuvo įkelta į egzaminų rezultatų sistemą, mokiniai, kaip alternatyvą, siūlė įkelti vertinimo lentelę. Vertinimo lentelė leistų mokiniui žinoti, kur jis suklupo egzamino metu, ir jaustis saugiau, norint apskųsti rezultatą", – teigė prezidentas.

Moksleivių siūlymui buvo pritarta ir jau kitais metais egzaminus laikysiantys abiturientai galės peržiūrėti savo darbą elektroninėje erdvėje.

"Tokia priemonė leis iš karto matyti ir savo rezultatus, ir darbo kopiją – nebereikės laukti brandos egzaminų sesijos pabaigos, kad būtų galima atvykti į Nacionalinį egzaminų centrą ir susipažinti su savo darbu", – sakė Nacionalinio egzaminų centro vadovė Saulė Vingelienė.