Rugsėjo 1-ąją pirmą kartą mokyklos slenkstį peržengsiantys pirmokėliai, paklausti, ar nori į mokyklą, kukliai linkteli galva. Jų veiduose – ir smalsumas, ir nerimas.

„Kai paskutinis iš Mohikanų pradeda „studijuoti“, jau gerai“, – šypteli šiltai į savo jauniausią sūnų Keviną žvelgdamas penkių sūnų tėvas Rolandas Bartušas.

„Darželyje buvo gerai, bet noriu į mokyklą“, – vartydamas knygą prisipažįsta Kevinas. Animacinius filmukus mėgstantis žiūrėti berniukas mokyklai reikmenis rinkosi taip pat su populiariais filmukų veikėjais.

„Stengiuosi kiek įmanoma daugiau bendrauti su vaikais, mokyti įvairių dalykų. Turiu labai šaunią žmoną, o vaikai – mamą. Be jos aš būčiau niekas“, – gerų žodžių savo žmonai negaili R.Bartušas. Jiedu su žmona draugiškai dalijasi pareigomis namuose, nes supranta, kad kitaip penkis vaikus auginančioje šeimoje ir neįmanoma.

R.Bartušo nuomone, dabar šeimai ir vaikus auginantiems tėvams valstybėje skiriama itin mažai dėmesio, nes tėvai priversti didžiąją laiko dalį skirti darbui, o ne šeimai. „Buvimas su vaikais yra pats svarbiausias dalykas, bet dabar tenka dirbti daug, todėl ir laiko vaikams lieka tik vakarais“, – bene didžiausią problemą įvardijo daugiavaikis tėvas.

Tvarkinga Bartušų šeima neslepia, kad finansinė valstybės parama šeimai taip pat yra labai menka, tačiau penkių vaikų tėvas neverkšlena. „Niekada gyvenime iš nieko nelaukiau malonės. Kol turiu rankas ir kojas, puikią žmoną, žinau, kaip užsidirbti ir išlaikyti savo šeimą“, – vyrišką tvirtumą parodė R.Bartušas.

„Daugiavaikei šeimai sunkiausia suorganizuoti vaikams turiningą laisvalaikį, kad jie neleistų laiko vien prie kompiuterio ar televizoriaus“, – prisipažįsta trijų vaikų mama Vilma Mikuckienė, išleidžianti į mokyklą vyriausią savo sūnų Pijų.

Rugsėjo 1-osios išvakarėse pirmokus į mokyklą išleidžiančių daugiavaikių šeimų prigužėjo pilna savivaldybės didžioji salė. Kaune jau ne vienus metus gyvuoja tradicija pasveikinti daugiavaikių šeimų pirmokus ir šventiškai palydėti juos į mokyklą.

Kauno meras Rimantas Mikaitis džiaugėsi didelėmis šeimomis, gausinančiomis Kauno bendruomenę, o pirmokėliams linkėjo, kad ši rugsėjo 1-oji įsimintų jiems visam gyvenimui.

„Sėkmės rašant pirmąsias raides, skaitant pirmuosius žodžius. Ir neliūdėkite dėl to, kad liks šiek tiek mažiau laiko žaidimams“, – mažuosius mokinukus drąsino meras.

„Kas nori į mokyklą?“ – vos išgirdę klausimą pirmokėliai sušurmuliavo salėje, ir kaip mat sudygo mažų rankų miškas. Nesigėdijo norintys sugrįžti į mokyklą ir kai kurie pirmokų tėveliai.