Artėjant rugsėjui, moksleivių tėvams tenka sukti galvas ne tik dėl mokyklinio inventoriaus pirkimo, bet ir dėl būsimų kišenpinigių savo atžaloms. Tėvai nerimauja dėl savo vaikų, kurių mokykliniame krepšyje – ir piniginė su grynaisiais pinigais, saugumo. Nuogąstaujama, kad pietums skirtus litus atžalos gali netinkamai išleisti. Alternatyva – vadinamieji eletroniniai pinigai, kurių srautus tėvams kontroliuoti lengviausia. Kokia išeitis geriausia patiems vaikams, gal nepačiupinėjęs dešimtinės moksleivis apskritai neišmoks, kaip reikia elgtis su pinigais, ir užaugęs neįgis finansinės išminties?

Juozas Vaidelis
Lietuvos mokinių parlamento pirmininkas

Kalbant apie mokyklinio amžiaus vaikus ir pinigus, svarbiausia paminėti, kad nuo rugsėjo keliose Lietuvos mokyklose įsigalios elektroniniai pinigai. Tiek vaikai, tiek jų tėvai dar nėra pripratę prie šios naujovės. Vis dėlto elektroninis mokinio pažymėjimas su integruota virtualia pinigine yra daug geriau nei grynieji tiek vaiko saugumo prasme, tiek dėl to, kad tėvai turės galimybę žinoti, kur ir kaip vaikas išleidžia savo kišenpinigius. Naudodamasis elektronine pinigine moksleivis jausis daug saugiau: tik jis vienintelis turės prieigą prie savo pinigų ir, pametus elektroninę piniginę, visuomet bus galimybė ją užblokuoti. Tai kur kas geriau nei vaikui duodami grynieji – juk tėvai dažnai bijo duoti didesnę sumą, kad mokinys netaptų apiplėšimo auka. Žinoma, kol visose mokyklose nėra pereita prie elektroninės piniginės sistemos, tol vaikai turėtų gauti grynųjų. Juk vaikai – tokie pat žmonės, todėl turi turėti tam tikrą pinigų kiekį, kad galėtų pavalgyti, turiningai praleisti laisvalaikį.

Rasa Kairienė
Dviejų vaikų (12 ir 18 metų) mama

Grynųjų pinigų vaikams reikia, kad jie mokytųsi savarankiškumo ir gebėtų patys tvarkytis su savo pinigais. Kai mano vaikai eina į mokyklą, duodu jiems kišenpinigių: paskaičiuoju, kiek reikės maistui, pavyzdžiui, pietums apie 5 litus, kitoms reikmėms. Suma yra ribojama, neduodu 100 litų mėnesiui – tam tikrą sumą gauna kiekvienas kiekvieną dieną. Žinoma, pasidomiu, ką jie su jais veikia. Duodama pinigų pagalvoju ir apie vaikų saugumą. Vaikui buvau davusi apie 5 litus mokyklinėms išlaidoms, tačiau kol jis buvo kūno kultūros pamokoje, tie pinigėliai dingo iš drabužinės. Todėl daug duoti nėra saugu – ir dėl to, kad vaikas juos gali paprasčiausiai pamesti.

Aušra Maldeikienė
Ekonomistė, ekonomikos dėstytoja

Žinoma, kad vaikai turėtų gauti pinigų, kišenpinigių. Dauguma lietuvių šeimų skiria labai mažas sumas tokiems dalykams, tačiau bet kokiu atveju vaikas turi turėti savo pinigų. Tėvams kontroliuoti tų pinigų nereikia – tai yra vienas esminių dalykų. Jei nori išmokyti vaiką atsakomybės, vaikas turi išmokti gyventi be auklių. Tėvai gali pasakyti, jog šį mėnesį vaikas gaus kad ir kuklią 10 litų sumą, bet tai bus jo pinigai ir tėvai jų nekontroliuos. Blogas dalykas – duoti pinigų ir pulti juos kontroliuoti, taip vaikas neišmoks atsakingai priimti asmeninių sprendimų. Vaiko saugumui gaunant grynuosius pinigus grėsmės nėra. Retas kuris duoda savo vaikui dideles pinigų sumas, kurios galėtų kelti pavojų. Taip, pinigus gali atimti, bet jei vaikas bendrauja su savo tėvais, apie tai jiems pasakys. Grėsmė gali būti tik viena: neduodamas pinigų, neišmokysi vaiko tvarkytis su jais. Jeigu mokaisi vaikščioti, skaityti, rašyti, turi išmokti ir tvarkyti savus pinigus. Vieną kitą mėnesį galbūt bus problemų, tačiau vėliau vaikas susiorientuos. Grėsmė – neduoti vaikui pinigų, padaryti jį nelaimingą, nes užaugęs jis nemokės tinkmai jais disponuoti. Labai svarbu suprasti, kad vaiko kišenpinigiai ir pinigai, skirti jo maistui, nėra tas pats. Maistui skirti pinigai nėra kišenpinigiai. Tėvams svarbu matyti, ką valgo jų vaikas, todėl maistpinigius reikia kontroliuoti. Tuo metu su kišenpinigiais vaikas turėtų daryti ką tik pageidauja, nes kiekvienas žmogus turi išmokti būti laisvas ir atsakingas. Net ir mažas (6–7 metų) vaikas, turėtų gauti nors kelis litus savų pinigų, su kuriais galėtų daryti ką tinkamas.

Genovaitė Petronienė
Psichologė, psichoterapeutė

Kuo vyresnis vaikas, tuo daugiau pinigų jis turi turėti, turi žinoti, ką su jais veikti, kur juos išleisti, kiek taupyti. Jaunesniems vaikams tai taip pat svarbu, tačiau jiems turi būti duodamos mažesnės sumos. Pavyzdžiui, pirmos klasės mokinukams nereikėtų duoti pinigų visai savaitei, juos reikėtų išskirstyti tam tikroms dienoms. Duodant vaikui didesnę pinigų sumą kyla pavojus, kad jis gali visus juos ir išleisti. Tėvai turėtų orientuotis ir į tai, kiek pinigų gauna kiti vaikai. Jei vaiko turima pinigų suma bus mažesnė nei bendraamžių, vaikas tai sužinos ir jausis labai blogai. Jei vaikas gaus daugiau pinigų už kitus, tuomet ims jais puikuotis, be reikalo juos demonstruoti. Žinoma, jei vaikas turi daug pinigų, kyla klausimas dėl jo saugumo, tad pinigus reikia duoti kas dieną, tuomet vaikas su savimi turės mažiau pinigų. Atitinkamai reikia skirti pinigų ir vyresniems moksleiviams. Vis dėlto apiplėšimų gali pasitaikyti kasdien, nesvarbu, ar vaikas turės su savimi grynųjų, ar ne.