Atslūgus absoliučiai visoms emocijoms po „Autoplius 300 ežerų ralio“ praėjusių metų Lietuvos ralio čempionas Dominykas Butvilas, šiame ralyje užėmęs 2 vietą, dalinasi savo įžvalgomis ir pastebėjimais.
Nors žieminius ralius mėgstu – vasara man patinka labiau. Tokiomis karštomis dienomis, kaip užpraeitą savaitgalį Zarasuose teko gerai paplušėti ir paprakaituot, bet užtat išlipęs iš automobilio garantuotai nenušalsi kojų. O jų apšilti irgi nelabai buvo kada: penktadienio įžanginiai greičio ruožai (GR) buvo pakankamai sudėtingi, o kiekviena sekundė – labai brangi.

1/3 greičio ruožas

Naujas greičio ruožas Visagino mieste. Esu jame buvęs ne kartą, tačiau kažkodėl šio miesto nesuprantu – jis man kitoks nei visi likę Lietuvos miesteliai. Tramplinas stadione – įdomus sumanymas, tačiau organizatorius nenumanė, kad stadiono danga, tai ne kelininkų suplūktas žvyras – didelis lenktyninių automobilių skaičius greitai stadione praarė gilias provėžas. Įdomu kaip vaikai pirmadienį ten žaidė futbolą…

2 greičio ruožas

Ilgas, greitas žvyrinis greičio ruožas. Kai kuriose kelio dalyse greitis atrodė tikrai beprotiškas, kadangi startavome pirmu numeriu, visiems likusiems dalyviams valėme kelią ir švarinome vėžę. Sukibimas gerėjo sulig kiekvienu pravažiuojančiu automobiliu. Vietose, kur mūsų vėžės sutapo su „nulinukų“ trajektorija važiuoti buvo vienas malonumas! Greitoje ruožo dalyje pradėjo kaisti motoras. Priežastys neaiškios, tačiau įsijungęs saugumo rėžimas sumažino motoro galią, automobilis tapo vangus ir daug lėčiau greitėjo. Apmaudu tiesiosiose atidavinėti konkurentams brangias sekundes. Šiame greičio ruože lyderiui pralaimėjome 6 sekundes.

Antroji diena. Tai galima pavadinti „servisų“ raliu. Kas du greičio ruožus važiavome atgal į Zarasus. Tikiuosi, tai palengvino ralio žiūrėjimą ir fanai galėjo pamatyti gerokai daugiau nei įprastame ralyje. Šiek tiek sunku įsivažiuoti: vos tik įsibėgėji – jau suki link serviso… Kova tarp mūsų, A. Lukyanuko ir V. Švedo ekipažų buvo itin lygi: per pirmus aštuonis antros dienos GR prieš lenktynių lyderį laimėjome iš viso 0,68 sek. Todėl dar kartą įsitikinau, kad važiuojant taip greitai, pirmąją dieną prarastų sekundžių kaina – didelė.

4-5 greičio ruožai

Smagūs, jau „klasikiniai“ ežerų ralio ruožai. Sudėtingi ir techniški. Pagarba A. Lukyanuko ekipažui, sugebėjusiam laimėti šiuose keliuose važiuojant pirmą kartą. Tiesiog pavydėtinas meistriškumas.

6-7 greičio ruožai: T. Korges avarijos komentaras

„Big Jump“ ruožas susilaukė daug diskusijų dėl estų ekipažo T. Korge/E. Pints patirtos avarijos, kuri įvyko jau kirtus finišo liniją. Pats važiavau ta pačia trasa, ir buvau pasipiktinęs: finišo linija nebuvo ten, kur turėjo būti!!! Mūsų stenograma irgi baigėsi iki lemtingojo posūkio, kuris pakankamai sudėtingas ir labai greitas. Kelio knygoje nurodyta finišo linija buvo 50 metrų arčiau, taip pat ir sustatyti ženklai susipažinimo su trasa metu buvo klaidinantys. Noriu atkreipti komisarų dėmesį, kurie rūpinasi ralio saugumu: ar ne jų darbas prieš GR vykdymą patikrinti, ar trasa saugi ir atitinka visus reikalavimus? Kelis kart SUBARU automobiliai su sirenomis ir teisėjais važiavo tuo keliu, prieš mus buvo leidžiami „nulinukų“ ekipažai, tačiau klaidos niekas taip ir neištaisė. Estų lenktynininkai pasipiktinę lietuvišku aplaidumu ir didelis klausimas, ar norės čia sugrįžti kitais metais. Labai gaila.

8-9 greičio ruožai

Nieko ypatingo negaliu pasakyti. Siauroje dalyje, kuri kartojosi antrą kartą kelias buvo gerokai sugadintas, akmenys skraidė virš mašinos stogo. Kiek patausojau techniką, todėl artimiausiems konkurentams pralošėme 3-4 sekundes.

10-11 greičio ruožai

Greitajame vadinamojo Stelmužės greičio ruožo asfalte mašina kilo beveik ant visų kalnelių – net nesuskaičiuočiau, kiek daug ten tramplinų. Ralis jau artėjo į pabaigą, todėl reikėjo padidinti tempą. Laimėjome GR šiek tiek priartėjome prie lyderių. Labai gaila A. Lukyanuko ekipažo, kuris pačiame 11-o greičio ruožo gale patyrė avariją ir nebegalėjo tęsti lenktynių…

12 greičio ruožas: (ne)lemta avarija

Paskutinis išbandymas – naujas, 32 km greičio ruožas, kurio didžioji dalis driekėsi Latvijoje. Peršokę per trampliną atsidūrėme Latvijos teritorijoje, nors startavom netoli Zarasų. Gerai, kad pasieniečiams pasų nereikėjo parodyti. 

Mano nuomone, važiavome puikiai. Tiesiog „mėgavausi“ važiavimu naujomis trasomis, visiškai klausant šturmano ir sekant stenogramą. Iki lenktynių lyderio buvo likę mažiau nei 10 sek., todėl planas laimėti atrodė labai realus. Viskas klostėsi puikiai, bet… Smulki klaida septynioliktame kilometre mums kainavo brangiai – viename posūkyje išslydau kiek per plačiai ir galine dalimi kliudėme medį. Smūgio metu greitis buvo maždaug 120 km/h. Ar mums nepasisekė? Sunku pasakyti. Galėjo būti ir blogiau. Jei medis būtų užkabinęs galinį ratą, būtume jį „apsivynioję“, tuomet tikrai finiše šampano nebūtume šovę. Tam tikra prasme galime džiaugtis. Labai pikta dėl to, kad ši apmaudi klaida apgadino ne tik automobilio prekinę išvaizdą (skelbime nebegalėsiu žymėti „Nedaužtas“) bet ir svarbius agregatus: sulenkta rato šakė visiškai sukreivino ratą, taip pat išsitaškė centrinio diferencialo siurblys, ko pasekoje, mašina tapo labai sunkiai valdoma. Buvo nejauku toliau lėkti su „tokiu“ (nežinojau kokiu) ratu. Gal jis tuoj nulūš? Gal nusimontuos padanga? Visus 15 km iki finišo kovojau su automobiliu. Net pračiuožėme vieną sankryžą, nes tiesiog nepajėgiau laiku sustabdyti mašinos. Vėliau žiūrovai komentavo, kad tame posūkyje nuo artimiausio konkurento atsilikinėjome tik 100 metrų – dabar tai paaiškina, kodėl kelyje buvo tiek daug dulkių. Finiše pamačiau, kad nuo lyderių atsilikome mažiau nei 5 sekundes. Pačiam sunku patikėti, nes atrodė, jog vos važiuojame.

13 greičio ruožas

Saloje visada būna didžiulė šventė. Ir šiais metais prisirinko minios žiūrovų, bet Dievulio planas buvo kitoks, jis akivaizdžiai nenusiteikęs tąnakt ilgai švęsti, todėl atsiuntė gerą audrą, škvalą ir lietų. Startavome paskutiniai, jau sutemus ir „žiauriai“ slidžioje trasoje. Pergyvenome, kad neprognozuojamai veikiantys diferencialai ir kreivas ratas atlaikytų iki finišo, ir neprarastume daugiau laiko. Nustebau, kad už artimiausius konkurentus parodėme geresnį laiką! Po finišo sklandė juokeliai, kad su tokiu ratu važiuoti dar geriau (o, kad taip ir būtų!).

„300 Lakes Rally“ Zarasuose užimta II-oji vieta

Noriu padėkoti visiems mus palaikiusiems, artimiems ir mylimiems, be kurių tikėjimo būtų daug sunkiau! Visiems fanams noriu pasakyti, kad tikrai nežadame sustoti, žinau, kaip važiuoti dar greičiau, ir dėl to labai džiaugiuosi!

O dabar belieka pabaigti tvarkyti automobilį ir startuoti „Kauno rudens“ ralyje, kuriame nusimato didelė gausa Lietuvos ir Lenkijos sportininkų. Iki pasimatymo trasose!