Prieš 35-erius metus, 1975 m. gruodžio 29 d., pirmasis elektrinis traukinys pajudėjo iš Vilniaus į Kauną. Šiandien, gruodžio 28 d., Vilniaus geležinkelio stoties keleivių vežimo rūmų salėje, siekiant pažymėti šią istorinę datą, organizuotas minėjimas, kurio metu pagerbti geležinkelininkai veteranai ir bendrovės darbuotojai, prisidėję prie pirmojo elektrinio traukinio paleidimo.

Pirmieji elektriniai traukiniai ER9P Lietuvą pasiekė 1975 m. vasarą. Tų pačių metų pabaigoje, atlikus ruožo Naujoji Vilnia–Kaunas elektrifikavimo darbus, vienas šių traukinių iš Vilniaus geležinkelio stoties pajudėjo pirmajai kelionei – į Kauną. Tiesa, jau tais pačiais metais juos pakeitė Rygos vagonų gamykloje pagaminti traukiniai su daline elektronine įranga – ER9M. Įdomu tai, kad į Lietuvą atkeliavo pats pirmas Rygoje pagamintas ER9M, pažymėtas numeriu 378 ir pradėjęs naujų šios gamyklos elektrinių traukinių erą.

Pagal techninę specifikaciją ER9M tipo traukiniai galėjo būti sudaryti mažiausiai iš keturių, o daugiausiai iš dvylikos vagonų. Lietuvoje daugiausiai buvo eksploatuojami aštuonių vagonų sąstatai. Šio traukinio motorinio vagono svoris – 59,2 t, prikabinamojo – 37,0 t, o priekinio – 39,0 t. Sėdimų vietų vagonuose atitinkamai 108, 110 ir 68. 

Šiuo metu AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos parką sudaro 96 elektrinių traukinių ER9M vagonai. Nuo 2004 metų vyksta šių elektrinių traukinių modernizacija, kurios dėka jau modernizuota 16 vagonų.

Ir vis tik, didžiausia keleivių vežimo direkcijos parko pažiba – 4 modernūs šiuolaikiški dviaukščiai elektriniai traukiniai EJ575. Juos Lietuvai Čekijoje eksploatuojamų traukinių EJ 471 „City Elefant“ pagrindu pagamino holdingui Škoda Transpotation priklausanti įmonė Škoda Vagonka a.s. Tokio tipo traukiniai tapo naujove ne tik Lietuvoje, bet ir Rytų Europoje.

Kiekviename šių traukinių įrengtos 304 sėdimos vietos, o piko metu vietos pakaktų dar 328 stovintiems keleiviams. Juose veikia modernios garso ir vaizdo informavimo bei salonų ir išorės stebėjimo sistemos. Numatyta galimybė vežtis dviračius, vežimėlius ar didesnį bagažą, pasijungti nešiojamąjį kompiuterį. Vagonuose visos durys atidaro paspaudus mygtuką, o užsidaro automatiškai, todėl keleivių salonuose nebūna skersvėjų, saugoma šiluma.

Pasirūpinta ir neįgaliaisiais keleiviais. Specialiai jiems įrengti įvažiavimo tilteliai, o viduje – vietos vežimėliams pritvirtinti. Du iš keturių sumontuotų modernių vakuuminių tualetų pritaikyti žmonėms su negalia. Pagrindinė informacija vagonuose pateikiama Brailio raštu.

„Lyginant dviaukščius EJ575 su ER9M į akį krenta ne tik akivaizdus naujųjų traukinių komforto pranašumas, bet ir tai, kad jie sunaudoja net 15 proc. mažiau elektros energijos“, – teigė Keleivių vežimo direkcijos direktorius dr. Raimondas Burkovskis.

Prieš dvejus metus tarp Vilniaus ir Kauno pradėjusius kursuoti dviaukščius traukinius jau pamėgo ir keleiviai. Tiesa, jų skaičiaus augimui kiek pakenkė Kauno geležinkelio tunelio kapitalinio remonto darbai ir tai, kad traukinys privalėdavo stoti laikinojoje stotyje Petrašiūnų mikrorajone, nepasiekęs Kauno geležinkelio stoties. Ir vis tik, keleivių, važiuojančių maršrutu Vilnius–Kaunas–Vilnius, skaičius per dvejus metus ne tik išaugo apie 15 proc., bet ir toliau auga.