Vis garsiau kalbant apie tai, kad ateityje vilkikai taps ilgesni ir labiau aerodinamiški, palyginkime juos su autobusais. Kurie iš jų pranašesni šiuo klausimu šiandien ir kodėl.

Nesunku atspėti, kad aerodinamiškesnis yra autobusas. Jo dizaineriai turi daugiau laisvės projektuojant dizainą dėl įvairių priežasčių. Yra ir kiti įdomūs aspektai. Vieni jų labai panašūs, kiti visiškai skirtingi.

Vilkiko ir autobuso oro pasipriešinimo įveikimo fizika iš esmės yra tokia pati. Autobusas turi keletą esminių pranašumų, kurie ir nulemia jo geresnį aerodinaminį koeficientą (vidutiniškai autobuso – 0,35, vilkiko – 0,5). Pirmoji – autobusas yra vientisas ir jo aerodinamika priklauso vien tik nuo kūrėjų. Vilkikas tempia puspriekabes, kurias gamina kitos kompanijos. Dažnai šie du komponentai nebūna maksimaliai suderinti vienas su kitu aerodinamikos aspektu.

Kitas svarbus aspektas – transporto priemonių paskirtis. Autobusai kuriami keleiviams vežti, tad čia reikia ir komforto. Jį galima kurti pagal sukurtą aptakią autobuso formą. Jo priekyje ar gale galima modeliuoti ne sėdynes, o kitus komponentus, kurie leidžia gerinti aerodinamiką ir nereikalauja papildomos erdvės.

Vilkikų gamintojai kuria transporto priemonę, kuri būtų maksimaliai komfortiška vairuotojui. Dažniausiai gaunasi „plytos“ formos kabina, kuri nėra tinkama aerodinaminiams rezultatams gerinti. Puspriekabės taip pat gaunasi kampuotos. Į jas turi tilpti maksimalus krovinys ir svorio ir tūrio atžvilgiu. Laisvės briaunų užapvalinimui taip pat nelieka.

Visa tai, be jokių abejokių, yra apribota galiojančiomis transporto priemonių ilgio direktyvomis. Leidus padidinti maksimalų transporto priemonių junginio ilgį gerės ir jo aerodinamika.