Apie 30 kelininkų įmonių vienijanti asociacija „Lietuvos keliai“, pavasarį suintensyvėjus transporto srautams, atkreipia dėmesį į prastą nemažos dalies kelių, o ypač - tiltų būklę. Raginama susirūpinti šiais sudėtingais inžineriniais statiniais, siekiant išvengti Kleboniškio tilto griūties pasikartojimo.

„Lietuvos keliuose yra daugiau nei 4 tūkst. tiltų ir viadukų, kurių didžioji dalis buvo pastatyta dar iki 1990 metų ir didelė dalis šių tiltų neremontuota 25 ir daugiau metų“, - sakė asociacijos vadovas Sigitas Bublys. 

Dauguma Lietuvos tiltų yra suprojektuoti ir pastatyti vadovaujantis sovietinėmis projektavimo normomis, nors realios apkrovos nuo to laiko išaugo maždaug dvigubai.   

Pasak S.Bublio, ne vienas iš šalyje naudojamų tiltų gali būti nesaugus automobilių eismui dėl natūralaus fizinio susidėvėjimo. Pastaruoju metu daugiausia buvo užsiimta senųjų tiltų sustiprinimu ir remontu, tačiau tai nepadidina statinio laikomosios galios. Sunkiasvorių krovininių automobilių eismo tokiais tiltais apribojimas - tik laikina priemonė, negarantuojanti bėdų išvengimo ateityje.

Specialistų teigimu, daugiausia abejotino saugumo tiltų yra Kaune ir Vilniuje. 

„Pritariame susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio raginimui Vyriausybės rengiamame Lietuvos ekonomikos skatinimo plane įtraukti didesnę paramą šalies transporto ir kelių sektoriui. Tai ne tik galimybė jį pagyvinti  - tai būtinybė spręsti įsisenėjusias problemas, keliančias grėsmę eismo saugumui ir žmonių gyvybei“, - sakė S.Bublys. 

Tiltų būklės problemos bus aptariamos kitą savaitę, antradienį, asociacijos „Lietuvos keliai“ rengiamame susitikime su Susisiekimo ministerijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir VGTU atstovais.