Kas gali būti blogiau už kelyje nevaldoma sunkiasvorį vilkiką? Nelaimės, kuriuose dalyvauja sunkvežimiai būna itin skaudžios. Sunkiasvorės mašinos neretai tampa mirtinais spąstais kitiems eismo dalyviams. Bėda ta, kad vilkikų vairuotojai neretai rengiami ne mokant juos sunkaus ir atsakingo darbo, o siekiant išlaikyti egzaminą ir gauti atitinkamą vairavimo kategoriją.

Problemos parsideda dar mokantis

„Linavos“ mokymo centro direktorius Osvaldas Manikas sako, kad yra nemažai problemų susijusių su profesionalių vairuotojų ruošimu. Anot pašnekovo, viskas prasideda jau nuo pirminio mokymo, kai vairuotojams suteikiama vairavimo kategorija. Šiai dienai pirminio mokymo metu vairuojamos ne tos transporto priemones, kurios realiai naudojamos krovinių pervežime. Nors didžioji dauguma vilkikų Lietuvoje yra su puspriekabėmis, vairavimo mokyklose moko vairuoti vilkiką su priekaba. „Regitroje“ egzaminai laikomi irgi vairuojant vilkikus su priekabomis. „Darbdavys, įdarbinęs vairuotoją, dar turi jį perkvalifikuoti. Vertindami mokymo įstaigas, mes matome kokios yra problemos – tai ir kompetencijos stoka ir nevisai tinkamos transporto priemonės“, – pasakoja jis.

„Linavos“ prezidiumo narys Antanas Kačinskas sako, kad mokymo proceso pagerėjimas priklauso nuo vairavimo mokyklų pasiruošimo, tačiau opiausia problema – jaunimo nenoras mokytis. „Dabartinis jaunimas, renkasi lengvesnį kelią, nes žino, kad tarptautinių reisų vairuotojo darbas nėra lengvas, be to labai atsakingas. Vairavimas sudaro tik tam tikrą dalį darbo, visa kitą – vadyba, reikia mokėti kalbas ir taip toliau. Ta „banga“, kai žmonės norėjo išvažiuoti į užsienį ir pamatyti pasaulį jau praėjo. Dabar dažnai ateina mokytis vyresni žmonės, kadangi jie neturi darbo. 50-mečio, kuris niekada nedirbo panašaus darbo jau ir žinių įsisavinimas yra prastas. Kiekvienas darbdavys renkasi perspektyvesnį amžių – nuo 25 iki 45 metų,“ – sako jis.

Trūksta motyvacijos

„Volvo Trucks“ eismo saugumo ir eismo įvykių Europos keliuose ataskaitoje teigiama, kad 90 proc. visų eismo įvykių, kuriuose dalyvauja sunkvežimiai, visiškai arba iš dalies įvyksta dėl žmogiškųjų veiksnių, pavyzdžiui, kai vienas ar daugiau eismo įvykyje dalyvaujančių vairuotojų yra išsiblaškę arba neįvertina savo transporto priemonės greičio.

Pasak vairavimo instruktorių, norint išvengti nelaimių negalima atsipalaiduoti. Eismo situacijų prognozavimas ir atsakingumas padeda išvengti avarijų. Nepalankios eismo sąlygos, nuovargis, neprognozuojami kitų eismo dalyvių veiksmai sukelia avarines situacijas ir tragiškas nelaimes.

Vairavimo mokyklos “ARV-Auto” mokymo vadovas Valdas Šlepikas sako, kad dažnai mokiniams trūksta motyvacijos mokytis. „Norėtųsi geresnio požiūrio, tiek iš darbdavių, tiek iš mokinių. Iš mokinių – mokytis, nes daugelis kažkodėl mano, kad mokslai ne visai reikalingi ir gal būt tai net laiko gaišimas“, – sako jis.

Pašnekovas sako, kad per vairavimo pamokas stengiamasi išmokyti būsimą vairuotoją valdyti transporto priemonę įvairiausiomis sąlygomis. „Yra tam tikra programa, kuria vadovaujamės per pamokas. Vairavimas prasideda nuo aikštelės, o pasibaigia sudėtingiausiais veiksmais. Aišku reikia gauti ir įskaitą. Praktinio vairavimo valandų, manau, užtenka. Papildomas pamokas, perka gana retai“, – pasakoja V. Šlepikas.

Kainuoja brangiai

Norintiems tapti profesionaliais vairuotojais, teks gerokai pakratyti kišenes.

„Linavos“ mokymo centro direktorius pažymi, kad dar viena problema, trukdanti vairuotojų paruošimui yra dideli mokymo paslaugų kaštai ir nepakankama valstybės finansinė parama. „Norint gauti atitinkamą kategoriją, įskaitant pirminius mokimus ir profesinį mokymą reikia sumokėti nuo 6 iki 8 tūkstančių litų. Tai yra dideli kaštai jaunam žmogui. Dažniausiai jis negali sau to leisti,“ – sako jis.

Jam pritaria V. Šlepikas: „Žmogus, norintis įgyti atitinkamas vairavimo kategorijas ir profesinę kvalifikaciją dažnai susiduria su finansinėmis problemomis. Norint tapti profesionaliu vairuotoju reikia sumokėti nemažą sumą. Na ir aišku trukdo požiūris ir mąstymas, kad gal būt tai nereikalingas pinigų švaistymas. Žinios jiems yra antroje vietoje“.

Mokymus finansuoja ir valstybė

Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, per 2013 m. I pusm. per 800 bedarbių buvo nusiųsta mokytis pagal C, CE kategorijų transporto priemonių vairuotojų mokymo programą. LDB finansavo visas profesinio mokymo išlaidas, įskaitant mokymo paslaugas, stipendiją, apgyvendinimo arba kelionės išlaidas. Taip pat asmenims, įgijusiems vairuotojų pažymėjimus, tam kad jie galėtų dirbti sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojais, buvo finansuojamas mokymas įgyti transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos pažymėjimą.

Apie 97 proc. žmonių, kurie įgijo vairuotojo kategoriją ir kvalifikacijos pažymėjimą, sėkmingai įsidarbina. Dažniausiai jie siunčiami mokytis pagal Trišales profesinio mokymo ir įdarbinimo sutartis (darbo birža-bedarbis-darbdavys), kuriose darbdavys įpareigotas baigusį mokymą žmogų įdarbinti 12 mėnesių, žmogus – dirbti pas darbdavį ne trumpiau kaip 6 mėn., darbo birža finansuoja mokymo išlaidas.

Šiuo metu teritorinės darbo biržos vykdo ESF finansuojamą projektą „Integravimo į darbo rinką skatinimas“, taip pat profesinis mokymas gali būti finansuojamas iš nacionalinių lėšų, t.y. užimtumo fondo.

95 kodas

Nuo 2014 m. rugsėjo 10 d. tolimųjų reisų vairuotojų vairavimo pažymėjimuose turės atsirasti EU 95 kodas. O. Manikas sako, kad paruošimas pagal minėta kodą ne visada yra kokybiškas. „Viskas būtų gerai, jeigu valstybinės institucijos šiek tiek rimčiau prižiūrėtų mokymo įstaigas ir būtų rimtesnis požiūris į mokymo strategiją. Dabar mokymo priežiūra vykdoma iki to momento, kai įmonė gauna licenciją vykdyti vairuotojų profesinį mokymą. Neretai girdžiu ne gerų atsiliepimų iš įmonių apie tai, kad vairuotojų pasiruošimas vyksta visiškai nekvalifikuotai. Mes ir patys juntame tai. Pas mus atvyksta vairuotojai, kurie jau išklausė tuos kursus,“ – pasakoja jis.

Jam pritaria ir vairavimo mokyklos “ARV-Auto” mokymo vadovas: „Kuo daugiau bus įmonių, vykdančių vairuotojų profesinį mokymą, tuo bus sudėtingesnė šių įmonių kontrolė. Kai kuriems atsiras pagunda vykdyti tik formalumus. Manau, kad reikia ne tik pinigus imti ir išrašinėti pažymėjimus, bet ir mokyti vairuotojus. Naujų dalykų tikrai pasakome, o po baigtų kursų ne retas padėkoja. Kažką naujo vis tiek sužino ir nesvarbu, kad žmogus vairuoja jau ne vienerius metus“.