Bobikas, Zosė arba Brolis. Taip motociklų ir senų amerikietiškų automobilių gerbėjo iš Kauno 1956 m. laidos sunkvežimį "Ford F 150" vadina artimieji, draugai ir vaikai.

Meilė iš pirmo žvilgsnio

"Galima tai pavadinti ir meile iš pirmo žvilgsnio, – juokiasi viešumo ir puikavimosi nemėgstantis, todėl prašęs viešai neminėti jo vardo ir pavardės, senų JAV automobilių ir motociklų gerbėju save vadinantis vyras.

Užsiminus apie kaubojišką skrybėlę, prerijas, mažus amerikiečių miestelius – tokią asociaciją kelia šis automobilis – kaunietis purto galvą: "Nesu tokio stiliaus gerbėjas. Bet ši mašina – ne tik graži, bet ir vyriška."

Žalsvai mėlynos spalvos 1956 m. laidos "Ford F 150" jis pamatė pas savo draugą Gintarą. Ir iškart užsinorėjo įsigyti. Tiesa, tam prireikė solidžių mainų: senų amerikietiškų automobilių entuziastas turėjo gauti du "Kamazus", kuriuos ir išmainė į "Ford F 150".

Mainai kainavo apie 20 tūkst. litų. Tiesa, senąjį "Ford" teko kapitališkai restauruoti, nors šis ir nebuvo "supuvęs", važinėjo.

"Šis automobilis skirtas ne grožėtis, o dirbti, naudoti", – sunkvežimis tarnauja pagal paskirtį, dažnai į jį kraunami motociklai.

Kapitalinė restauracija

Pagrindiniai techniniai parametrai: 5,1 litro darbinio tūrio variklis, 8 cilindrai, benzinas. 120 km/val. autostrada greitį pasiekiantis "Ford F 150" sunaudoja apie 15, mieste – apie 20 litrų benzino.

"Automobilį puikiai perdažė moteris, vardu Lolita, – šypsosi vyras ir vardija pakeitimus bei patobulinimus. – Persiūtas salonas, pakeisti stabdžiai, pakabos, vairo kolonėlės, sėdynės, taksometras, greičio matuoklis, greičio ir stabdžio pedalai, rankenėlės, gumos, stiklai, aušinimo sistema, nes seni automobiliai linkę perkaisti. Įdėta greičio kontrolės prietaisas, oro kondicionierius, vairo stiprintuvas, prožektoriai."

Dviejų vietų amerikietiškame sunkvežimyje liko senovinis, tiesa, jau neveikiantis, šildymo mechanizmas.

"Tai – darbinė mašina, todėl nesirengiau išlaikyti retro stiliaus, – teigia kaunietis ir šypsosi paklaustas, kaip juokais pravardžiuoja šį automobilį. – Tėtis pavadino jį Zose. Draugai vadina animacinio filmuko herojumi Bobiku – išties kažkuo panašus į šunį Bobiką, o visiems vaikams jis – Brolis iš animacinio filmuko. Nemačiau filmuko, bet sako – panašus."

Žiemą – ilsisi

1956 m. laidos "Ford F 150" sulaukia labai daug dėmesio. Žmonės, ypač moterys, manydami, kad ant jo užklijuota plėvelė, jau nagais nubraižė dažus ir kartą teko perdažyti.
Tačiau vyras keliuose cirkų nerengia, nors kartais, išnaudoja galingą variklį ir suteikdamas emocijų aplinkiniams padegina padangas.

"Kartais, nors sunkvežimis sukelia šypseną, dėmesys net labai vargina, – prisipažįsta kaunietis. – Iš pradžių važiuoja paskui, po to susigretina ir filmuoja mobiliuoju telefonu, aplenkia, pristabdo prieš mane ir lėtai važiuodami priverčia aplenkti. Ir ši situacija kartojasi daug, daug kartų."

Policininkai reaguoja tolerantiškai: neseniai sustabdė, kultūringai paaiškindami, kad tądien mieste matė važiuojantį jau antrą kartą be diržų. Tačiau šiame automobilyje saugos diržų nėra ir jie neprivalomi.

Senutėlis "Ford" sulaukia ir vaikų dėmesio, kurie ir praminė automobilį Broliu – iš garsaus amerikiečių animacinio filmuko "Ratai".  Dažnai šypsosi ir akimis ryte ryja sunkvežimį ir merginos.
"Tačiau turiu nuostabią žmoną ir pusantrų metų vaiką, todėl į jas nereaguoju", – tikina vyras.

Puikiai restauruotas automobilis kol kas didelių gedimų nepatyrė. Tiesa, kartą prakiuro padanga.

"Atsarginio rato nėra, todėl kartą į pagalbą teko kviestis draugus, kurie žemą sunkvežimį kėlė specialiu keltuvu motociklams, ardė, važiavo, grįžo, vėl montavo", – dabar šypsosi, prisimindamas nemalonią situaciją vyras.

Tik šiltuoju sezono metu su Broliu važinėjantis kaunietis dar ketina kelis kartus nuvažiuoti iki Vilniaus.

"Po to – jį nuplausiu, išvalysiu, pripūsiu padangas, įkrausiu akumuliatorių, sutepsiu, sutvarkysiu ir Brolį pastatysiu žiemos miegui, – šypsosi "Ford F 150" savininkas. – Prabus jis pavasarį, kai nutirps sniegas ir keliuose neliks druskų. Prabus – ir iškart į kelią."