Į redakciją kreipėsi šoką patyrusi mama – apsilankymas su keturiais mažamečiais vaikais Kauno M.Žilinsko dailės galerijoje jiems įsimins ilgam. Trečiajame galerijos aukšte mama ir vaikai išvydo šiuolaikinio meno pavyzdį – kino projektoriuje buvo demonstruojamas zoofilijos aktas.

Sausio 4 dieną su keturiais nepilnamečiais vaikais kaunietė Jovita aplankė M.Žilinsko dailės galeriją. Ji teigė, kad atnaujinta ekspozicija parodų salėse maloniai nuteikė – pirmame aukšte rodomas istorinis filmas buvo įdomus ir naudingas vaikams susipažįstant su krašto praeitimi.

„Užlipome į trečią aukštą, apėjome sales ir vienoje iš foje man suskambo telefonas. Prieš pakeldama ragelį pastebėjau, kad pastatytame televizoriuje rodomos muziejuje vykusios parodos ir performansai. Tuo metu ekrane į polietileno plėvelę susivyniojęs nuogas vyras raitėsi ant grindų, o aplink jį vaikščiojo žmonės. Mano mažamečiai buvo šalia ir pamatę tai pradėjo juoktis. Kalbėdama telefonu, nukreipiau savo dėmesį kitur, tačiau kai atsisukusi į ekraną pamačiau, kas rodoma – tiesiog nutirpau“, – šokiruojančiais prisiminimas dalijosi Jovita.

Pasak pašnekovės, ekrane ji išvydo nuogą vyrą, kuris imitavo ar bandė atlikti lytinį aktą su arkliu – visą tai stebėjo jos mažamečiai vaikai. Moteris griebė savo vaikus ir išskubėjo iš foje. Ji kreipėsi į netoliese budinčią darbuotoją, klausdama, kas leido rodyti tokius filmus. Pastaroji atsakė, kad tai – valdžios sprendimas ir patarė kreiptis į vadovybę. Ant demonstruojamo filmo nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų.

Jovita teigė, kad jai buvo sunku paaiškinti vaikams, ką jie matė. Nusprendusi netylėti, ji kreipėsi į muziejaus vadovus – iš muziejaus atstovės Dainos Kamarauskienės Jovita gavo laišką:

„Labai dėkojame Jums už išreikštą nuomonę. Jūsų matytoje filmuotoje medžiagoje rodoma dokumentinė medžiaga iš muziejuje vykusių parodų. Parodų buvo visokio pobūdžio, todėl šioje parodoje, siekiant parodyti muziejaus istoriją, būtų neetiška kupiūruoti muziejaus veiklos faktus. Dėl jūsų matytos medžiagos buvo ilgai diskutuojama, tariamasi su menotyrininkais, kurie šias parodas vertina labai aukštai ir vienareikšmiškai patarė įtraukti į dokumentikos retrospektyvą“.

Kokie menotyrininkai rekomendavo ar atrinko filmus, laiške neminima. Toliau teigiama, kad „šiuolaikinio meno pasaulis, deja, ne visada kalba apie gražius dalykus, atspindi mūsų pasaulio, deja, ne visada gražaus, nuotaikas“.

Laiško pabaigoje tikinama, esą muziejaus salių prižiūrėtojos yra paprašytos perspėti mokytojus ir tėvelius, kad filmuotoje medžiagoje bus vaizdų, netinkamų vaikams iki 14 metų. Apgailestaujama, kad lankytoja buvo neperspėta ir žadama, kad bus padėtas užrašas, perspėjantis apie šokiruojančius vaizdus.

„Sako, kad uždės užrašą „nuo 14 metų“, tačiau matyti vaizdai tikrai netinka nei 14, nei 16, nei 18 metų žmonėms, jie šokiruoja ir suaugusiuosius. Jei menotyrininkai tokius vaizdus priima kaip meną ir tokias parodas vertina labai aukštai, tada aš nesuprantu moralės normų ir padorumo auklėjant jaunąją kartą. Muziejus turėtų būti šventa vieta, o nuėjus su vaikais išvysti tokius vaizdus....kaip po to visa tai paaiškinti?" – piktinosi moteris.

Ji teigė nematanti muziejuje demonstruojamo filmo ryšio su menu.

„Tai niekaip nesuderinama su dorove. Nesuprantu, ką muziejaus vadovybė galvoja?“ – stebėjosi kaunietė.

Su muziejaus atstovais žurnalistams susiekti nepavyko.