Antradienį Vilniaus Rotušės aikštėje vyko Europos kalbų diena. Susirinkusieji į šventę turėjo galimybę susipažinti su galimybėmis mokytis užsienio kalbų.
Žaisminga programa
Sostinės centre vykusios Europos kalbų dienos metu savo veiklą pristatė įvairios Lietuvoje veikiančios užsienio organizacijos ir dešimt Lietuvoje įsikūrusių ambasadų. Tarp jų buvo ne tik Europos šalių atstovai, mokytis užsienio kalbų kvietė ir Japonijos ambasada.
Šventės metu vyko interaktyvus žaidimas – viktorina „Kalbirintas. Didžiojo lobio misija“. Jo metu teatralizuoto žaidimo personažams padėjo Rotušės aikštėje susirinkę žmonės. Su jų pagalba personažai turėjo įveikti penkiolika užduočių.
Renginys sutraukė daug Vilniaus moksleivių, kurie noriai dalyvavo jiems pasiūlytuose žaidimuose ir domėjosi užsienio kalbomis.
Kalbų dienos programos pabaigoje šventės dalyvių laukė Donato Montvydo koncertas.
Nemato problemos
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius teigė, kad tokia diena svarbi, skatinant lietuvius tobulėti. „Atviroje valstybėje yra svarbu ne tik stiprinti savo kultūrą ir kalbą, bet ir būti atviriems ir norintiems tobulėti. Esame tarp lyderių Europoje – 90 procentų mūsų žmonių susikalba bent viena užsienio kalba. Manau, kad tai yra privalumas“, - sakė jis.
Ministro manymu, užsienio kalbų mokymasis nesudaro pavojaus valstybinei kalbai. „Kitų kalbų mokymasis gali vykti ne gimtosios kalbos sąskaitą. Nedidelės valstybės turi pranašumus, kai jos geba kalbėti ne tik savo valstybine, bet ir kitomis kalbomis“.
Europos sąjungoje (ES) siekiama, kad ES piliečiai kalbėtų bent dviejomis užsienio kalbomis. Lietuvoje šio tikslo siekiama moksleivius mokant dviejų užsienio kalbų. Pirmosios užsienio kalbos mokyklose pradedama mokyti antroje klasėje, antrosios – šeštoje.
Rugsėjo pradžioje didelio atgarsio sulaukė patvirtinta naujoji stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka. Pagal naująją tvarką ypatinga svarba stojant į universitetus ir kolegijas suteikiama užsienio kalbai. Viešą laišką išplatinę žinomi lituanistai būgštavo, kad naujoji tvarka pažeidžia ES daugiakalbystės principą.
G. Steponavičius teigė, kad lietuvių kalba nepraras svarbos. „Stojant į aukštąsias mokyklas didžiausias svoris – 40 procentų išlieka valstybinei kalbai, - sakė jis. - Kita vertus, aš suprantu, kad aukštasis mokslas tampa vis labiau tarptautinis. Atvyksta dėstytojai iš užsienio, daug literatūros užsienio kalbomis. Vienos užsienio kalbos mokėjimas ne įstojus, o stojant yra svarbus aspektas.“
Ministro manymu, dauguma Lietuvos jaunimo sugeba komunikuoti užsienio kalbomis. „Kai kam tai nebus džiugi naujiena, bet tikiuosi, kad tai nebus didelis stresas“, - sakė jis.
Naujausi komentarai