Švenčiant žemaičių krikšto 600 metų jubiliejų, Klaipėdos etnokultūros centras kviečia apmąstyti krikšto svarbą, pasišnekučiuoti apie Krikšto sakramentą bei liaudiškus krikštynų papročius.

Penktadienį 17 val. Etnokultūros centre vyks tradicinių giedojimų vakaras „Krikštu nuplauti“. Renginyje dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto docentė dr. Rasa Račiūnaitė-Paužuolienė, Klaipėdos universiteto doktorantas kunigas Saulius Stumbra ir Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos liaudiškojo giedojimo giesmininkai.

Krikštynos – viena svarbiausių šeimos švenčių bei neatskiriama gimtuvių papročių dalis. Per krikštą įeidamas į krikščionių bendruomenę, žmogus priima moralinius įsipareigojimus, kurie liaudies papročiuose interpretuojami savitai. Įdomus liaudies krikšto – kaip ritualinio kūdikio nuplovimo ir bažnytinio krikšto santykis. Svarbiausias elementas krikšto apeigose yra pats krikštas, t. y. ritualinis veiksmas, reiškiantis krikštijamojo apvalymą nuo gimtosios nuodėmės ir priėmimą į tikinčiųjų bendruomenę. Tradicinėje kultūroje krikštas supamas įvairių apeigų. Vienos jų jau nunyko, kitos gyvuoja iki šiol. Vakaro viešnia R.Račiūnaitė-Paužuolienė atskleis liaudies tradicijoje gyvavusius ir šiandien esamus krikštynų papročius. Apie Krikšto sakramento svarbą kalbės bei renginį ves kunigas S.Stumbra.

Vakaro metu ne tik kalbės pranešėjai, bet ir kartu bus galima pagiedoti senųjų gavėnios giesmių. Giedojimus ves Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos liaudiškojo giedojimo giesmininkai, vadovaujami Vidmanto Budreckio.

Įėjimas – laisvas.