Klaipėdoje į Baltijos jūrą ketvirtadienį išlydėtas laivas „Romaste“, kurio įgula vietoj žuvies iš jūros trauks žvejų pamestus ir nuskendusius tinklus.

Kasmet Baltijos jūroje dėl įvairių priežasčių prarandama nuo 5,5 tūkst. 500 iki 10 tūkst. žiauninių tinklų ir tralų, kurie ir toliau „žvejoja“. Jūros dugne ar ant laivų liekanų nuskendę tinklai tampa savotiškais spąstais, į kuriuos įkliūva žuvys, paukščiai, jūrų žinduoliai.

„Pamesta žvejybinė įranga turi ypač žymų poveikį Baltijos jūroje žvejojamoms komercinėms žuvų rūšims, pavyzdžiui, menkėms, strimelėms, plekšnėms. Manoma, kad vien mūsų priekrantėje nuskendę tinklai gali „sugauti“ iki 87 tonų žuvų“, – teigė Lietuvos gamtos fondo projekto vadovas Robertas Staponkus.

Pamesta žvejybinė įranga sudaro 10-15 procentų visų jūroje randamų šiukšlių. Pirmiausia, šie tinklai yra dideli spąstai žuvims. „Tinklai apauga dumbliais ir tampa savotiškais vaiduokliais. Tam tikra prasme jie ir toliau žvejoja. Žuvys įkliūva, negali ištrūkti ir ten supūva“, – aiškino ekspertas Tomas Zolubas. Be to, šie tinklai pavojingi ne tik jūros florai ir faunai, bet kartais ir žmonių gyvybei, ypač narams, kurie užsiima povandenine archeologija – nuskendusiuose laivuose ieško vertingų daiktų.

Laivo „Romaste“ įgula žada žvalgyti ir nuskendusių tinklų ieškoti žvejybiniuose plotuose aplink uosto vartus bei šalia Karklės kaimų, teritorijoje ties Kuršių nerija.

Planuojama, iš Baltijos jūros ištraukti apie šešias tonas nuskendusių tinklų. Be to, bus diegiama pamestų tinklų ir tralų surinkimo metodika, išbandant tokiems darbams sukurtą įrangą. Numatoma sukurti pamestų tinklų duomenų bazę, kurioje žvejai galėtų pranešti apie pamestą įrangą ir taip įspėti kitus žvejus.

Klaipėdos gyventojai taip pat palaiko šią iniciatyvą. Senosios perkėloje pakalbintas žvejys Antanas steigė, jog pats žvejoja tinklais, todėl labai gerai, kad bus valomos pakrantės. „Tai reiškia, kad mažiau žuvų supus tinkluose ir padidės mano laimikis“, - vylėsi pašnekovas.

Visus ištrauktus tinklus planuojama išanalizuoti – išmatuoti, nustatyti, iš ko jie padaryti, jei įmanoma, įvertinti, kada jie buvo prarasti, kiek ir kokių žuvų juose yra įkliuvę. Kai kurie tinklai atsidurs Lietuvos jūrų muziejuje, taip pat buvo sulaukta ir neoficialių prašymų ir iš kai kurių uostamiesčio kavinių, norinčių atnaujinti savo interjerą.

Lietuvai priklausančius teritorinius vandenis planuojama valyti 20 dienų. Skaičiuojama, kad valymo darbai kainuos apie 500 tūkst. litų.