Tarptautiniame dainų konkurse – vaikų "Eurovizijoje" Lietuvai atstovausiančio Nojaus Bartaškos tvarkaraštyje laisvas tik šeštadienis. Likusiomis dienos – repeticijos repeticijos.

"Trečias kartas nemelavo", – šelmiškai šyptelėjo kaunietis N.Bartaška, jauniesiems melomanams geriau žinomas Barto slapyvardžiu. 2007-aisiais, pirmą kartą atrankoje dalyvavęs kaip kolektyvo DND solistas, jis nepateko į finalą. Dar po metų su grupe "Kvinta" Nojus turėjo pripažinti atlikėjos Eglės Jurgaitytės pranašumą. Šiemet publiką sužavėjusiam savo kūrybos daina keturiolikmečiui nusišypsojo sėkmė. Kaip tai pakeitė jo gyvenimą?

"Savaitę po atrankos nesuvokiau, kas įvyko. Kai atslūgo įtampa, pradėjau gyventi laukimu", – kalbėjo Nojus. Ne tik sužavėjęs publiką, bet ir nustebinęs nacionalinės atrankos komisiją, prieš didžiąją kelionę, padedamas tėvų ir profesionalų komandos, Nojus savo pasirodymą toliau tobulina. Kelis kartus per savaitę po pamokų jis skuba pas dainininką Steponą Janušką. O namuose balsą lavina padedamas mamos, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistės Rūtos Zaikauskaitės-Bartaškienės.

"Nacionalinės atrankos finalui parengėme mini spektaklį apie skirtingų tipų paaugles, kurias Bartas sugeba suvienyti ir pakviesti į bendrą šokių aikštelę. Minskui pasirengsime dar stipriau", – žadėjo jaunojo atlikėjo tėtis Saulius Bartaška. Nuo kitos savaitės su kolektyvo šokėjomis Bartas jau rengsis sceniniais drabužiais. Tuomet prasidės didysis dainos pristatymo maratonas, kuris tęsis iki pat lapkričio 20-osios. Šios dienos kaunietis laukia lyg ant adatų.

– Kodėl?

– Yra kelios priežastys. Viena jų – parodyti save Europai, gauti naujos patirties. Kita vertus, svajoju, kad viskas kuo greičiau baigtųsi. Pagaliau galėsiu išsimiegoti ir ramiai gyventi iki kito projekto.

– Tiki, kad tau Minske pasiseks?

– Nedalyvaučiau, jei netikėčiau. Kiekvienas, kuris važiuoja, svajoja užlipti ant nugalėtojo pjedestalo. Žinoma, šiek tiek jaudinuosi. Nežinau, ar mano daina patiks kitų šalių vaikams. Labiausiai nerimauju, kaip reikės bendrauti rusų kalba, nes kalbu tik lietuviškai ir angliškai.

– Prisimink pirmą dieną po pergalės atrankoje.

– Į Kauną grįžome labai vėlai, tiksliau, anksti rytą, apie 4 val. Tądien nusipelnau laisvadienio – į pamokas nėjau. Išsimiegojau, sočiai pavalgiau. Kitą dieną mokykloje išgirdau vaikus traukiant "Oki doki" dainos priedainį – taip jie mane pasveikino su pergale. Gerų žodžių negailėjo ir mokytojai. Beje, iš matematikos gavau 10. Ne dėl pergalės, o už gerai atliktą darbą.

– Padidėjęs aplinkinių dėmėsys vargina?

– Iki pradėdamas solisto karjerą, dainavau grupėje "Kvinta". Su kitais jos nariais sulaukdavome nemažai dėmesio. Tiesa, tuomet jis buvo dalijamas į keturias dalis. Taip, dabar jo gaunu dar daugiau. Einu gatve, žmonės akimis lydi, bakstelėja pirštu ir sušunka: "O, Bartas eina!" Kažkas pradeda dainuoti mano dainą arba tiesiog pasisveikina. Atsakau taip pat: "Sveika!" arba "Sveikas!" Socialiniame tinklalapyje "Facebook" turiu apie 1,5 tūkst. kvietimų draugauti. Nė vienam neatsakiau. Kodėl? Neigiamas atsakymas gali sukelti negatyvų žmonių požiūrį.

– Neišpuikai?

– Tėtis sako, kad vienu metu buvau užrietęs nosį. Tačiau šis etapas – jau praeitis. Kaip įmanydamas stengiuosi išlikti savimi. Draugai pasakys, jei kas bus ne taip.

– "Oki doki" tavo namuose turbūt skamba kiekvieną dieną?

– Kiekvieną dieną? Turbūt juokaujate. Ji skamba kas dešimt minučių tėčio telefone. Kai noriu nuo jos šiek tiek atsiriboti, į rankas imu gitarą, klausau Jameso Blunto, Robio Williamso, grupės "Mcfly". Neretai įsijungiu džiazo ar roko muzikos kompaktinę plokštelę. Viskas priklauso nuo nuotaikos. Draugai? Jų tikrai nepamiršau. Dabar, kai kiekviena diena užpildyta repeticijų, šeštadienis man – palaimos, bendravimo su žmonėmis diena.

– Ateities planai?

– Albumo išleidimas, naujų dainų įrašai. Tiesa, turiu vieną didelį sapną, kuris mane aplanko kas antrą naktį. Koks? Kaip savo kambaryje įrengsiu garso įrašų studiją. Kažkuriame sąsiuvinyje net esu nubraižęs, kas kur stovės. Nežinau, būsiu dainininkas ar prodiuseris, žinau viena – muzikos pasaulyje tikrai liksiu.