Klaipėdos baseinų būklę įvertino Lietuvos Plaukimo federacijos atstovai. Miesto meras Vytautas Grubliauskas ir federacijos prezidentas Tomas Kučinskas ketvirtadienį susitiko aptarti bendros Klaipėdos plaukimo sporto sektoriaus situacijos bei apsilankė Klaipėdos valstybinės kolegijos baseine.

Klaipėda - vienas iš dviejų Lietuvos miestu, kuriuose per artimiausius keletą metų planuojama statyti modernų 50 metrų plaukimo baseiną. Ta proga uostamiestyje su delegacija apsilankė Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Tomas Kučinskas. Kartu su miesto meru V. Grubliausku prezidentas aplankė Klaipėdos valstybinės kolegijos baseiną bei aptarė miesto plaukimo sektoriaus bendrą situaciją ir perspektyvas.

Kolegijos baseinas – nuostolingas

Klaipėdos valstybinės kolegijos direktorius Valerijus Kuznecovas teigė, jog tikisi, kad šis susitikimas ir diskusija padės prieiti bendro sprendimo, kaip tinkamiau išnaudoti kolegijos baseiną miesto sporto reikmėms.

Miesto meras V. Grubliauskas teigė, jog šią problemą būtų galima išspręsti kuriant bendrą basienų infrastruktūrą, kuri padėtų pamatus naujojo 50 metrų baseino veiklai.

„Norint išspręsti kolegijos baseino problemą reikia, kad jis taptų bendra miesto baseinų infrastruktūros dalimi. Neatmetu tokios galimybės, kad susitarus, jog šis baseinas būtų eksplotuojamas ir miesto poreikiams, sportininkų ir trenerių ruošimui bei padėtų padėti pamatus naujojo 50 metrų baseino ateičiai, miestas galėtų perskirstyti „Gintaro“ baseino srautus, bei taip pagelbėti Klaipėdos valstybinės kolegijos baseinui“, - kalbėjo miesto meras.

Šiuo metu, pasak kolegijos atstovų, baseine apsilankančių žmonių srautai yra ypatingai maži. Dėl to Kolegija kasmet patiria daugiatūkstantinius nuostolius.

Situacija plaukimo sektoriuje prasta

Susitikime dalyvavęs Lietuvos Plaukimo federacijos prezidentas Tomas Kučinskas teigė, jog šios sporto šakos situacija uostamiestyje - itin prasta.

„Šiuo metu Klaipėdoje situacija - viena prasčiausiu Lietuvoje. Miestas turi tik pusantro veikiančio baseino. Dėl to Klaipėdoje yra daugybė vaikų kurie net nemoka plaukti. Bazių nebuvimo pasekmės matosi ir sportiniuose pasiekimuose. Paskutiniame Lietuvos plaukimo čempionate dalyvavo 14 klaipėdiečių sportininkų, tačiau tik vienam jų pavyko patekti į finalą“, - su situacija supažindino T. Kučinskas.

Prezidentas patvirtino, jog Klaipėdai yra reikalingas naujasis 50 metrų baseinas, tačiau jo ateičiai pamatai turi būti dedami jau dabar.

Pasak T. Kučinsko, Klaipėda federacijai  šiuo metu yra ypatingai svarbus miestas. Mat atsiradus uostamiestyje naujam baseinui, čia būtų galima rengti plaukimo sporto stovyklas, kuriose būtų ruošiami jaunieji talentai, o profesionalūs atletai galėtų rengtis įvairiems tarptautiniams turnyrams.

Tikslas – Rio de Žaneiro olimpiada

Plaukimo federacijos prezidentas miesto merui taip pat patarė, jog naujojo baseino statybos tikslu turėtų tapti 2016 metais vyksiančios Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės. Pavykus iki tol uostamiestyje pastatyti aukštos klasės 50 metrų baseiną, Klaipėdoje šiam svarbiam turnyrui galėtų ruoštis ir Lietuvos plaukimo sporto atstovai.

„Jei baseiną Klaipėdoje pilnai pavyktų pastatyti iki 2016 metų balandžio 1 dienos, jau gegužę pajūryje galėtų startuoti stovyklos skirtos pasiruošti olimpinėms žaidynėms. Manau, kad tokiu atveju uostamiestyje galėtų ruoštis net ir olimpinė čempionė Rūta Meilutytė“, - teigė T. Kučinskas.

Susitikimo metu buvo trumpai pristatyti ir kaimyninių šalių pavyzdžiai, kuriais remiantis būtų statomas naujasis baseinas bei formuojama naujojo objekto valdymo struktūra.