Liūdnai pagarsėjusio Partizanų gatvės bendrabučio apsaugos tarnyba nebesaugo tris mėnesius. Pastatas nesugriuvo, bet gyventojai jaučiasi nesaugūs.

Apsauga buvo neefektyvi

Kelerius metus trijų daugiausiai rūpesčių keliančių bendrabučių apsaugai lėšų skyrusi Kauno savivaldybė šių metų birželį sutarties su apsaugos tarnyba nebepratęsė, nes jos veikla pasirodė neefektyvi. Partizanų ir Lampėdžių gatvėse bei Raudondvario plente bendrabučius saugojusiam „Ekskomisarų biurui“ kas mėnesį buvo atseikėjama daugiau kaip po 20 tūkst. litų, tačiau pastatai vis tiek buvo niokojami.

Beveik apsispręsta, kad nėra jokio reikalo leisti pinigų visų trijų objektų apsaugai, tačiau vis dar svarstoma, kad apsaugą reikėtų skirti Partizanų gatvės 5 numeriu pažymėtam bendrabučiui. Kitas variantas – kiekviename aukšte įrengti smūgiams atsparias duris, kurių spynos raktai būtų išdalyti to aukšto gyventojams.

Baiminamasi, kad, kol savivaldybė svarsto, nesaugomo bendrabučio beliks tik sienos, tačiau Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėja Birūta Kaulakytė ramina:  esą padėtis per kelis mėnesius nepablogėjo.

„Apsaugininkams esant, ten viskas buvo išnešta, nebėra ką nešti. Mes ten kartais nuvažiuojame, padėtis nėra blogesnė, nei buvo“, – tikino tarnautoja.

Kas ką saugojo?

Vis dėlto blogų pokyčių bendrabutyje yra. Juos gali pastebėti vos įžengęs į vidų: visiškai sulaužyti prie laiptų buvę varteliai, išdaužtas apsaugos posto durų stiklas.

Tvarkingiausiame namo aukšte gyvenanti Regina Komisaraitytė teigė, kad gyventi, kai budėjo apsaugininkai, buvo ramiau.

„Su apsaugininkais daug ramiau. Dar gerai, kad gyvenu gerame aukšte. Čia mes tvarką patys šiek tiek prižiūrime, bet kituose aukštuose turėtų būti visiškai baisu gyventi. Ten, viršuje, – lyg kitas pasaulis“, – į lubas dėbtelėjo moteris.

Tačiau ir R.Komisaraitytė, ir aukščiau gyvenanti Rasa Razumienė pritarė savivaldybei, kad apsauga buvo neefektyvi.

„Ką gali padaryti apsaugininkas, jeigu jam 74 metai? Ne jis mus, o mes jį saugojome“, – pašaipiai buvusius apsaugos vyrus prisiminė R.Razumienė.

Iš tiesų jau senokai buvo kalbama, kad apsaugininkų funkcijas atliekantys vyrai kartais bijodavo iškišti nosis iš savo kambarėlio. Apsaugininkui prisišaukti kolegų ar policijos pareigūnų pagalbos yra kur kas lengviau, todėl bendrabutyje gyventi būdavo ramiau.
„Aišku, kad reikia apsaugos. Baisu naktį į tualetą nueiti, nes šviesa nedega, nežinai ant ko užlipsi. Visokie narkomanai ir banditai pajautė, kad apsaugos nėra. Bijau net pagalvoti, kokių čia pernakvoti prilis žiemą. Gerai, kad išsikraustau“, – kalbėjo R.Razumienė.

Nustekeno itin greitai

Prieš penkerius metus bendrabutis kvepėjo dažais. Buvo suremontuotos laiptinės, koridoriai, įrengtos virtuvės, dušai. Kambariuose sudėti nauji sandarūs langai, durys. Tam išleista pusantro milijono litų, bet jau po kelių mėnesių bendrabutis atrodė tarsi  niekada remonto nematęs.

Savivaldybės tarnautojai apytiksliai paskaičiavo, kad per laikotarpį, kol bendrabutis buvo saugomas, inventoriaus sugadinta maždaug už 43 tūkst. litų. Svarstyta galimybė šių pinigų pareikalauti iš „Ekskomisarų biuro“. Bendrovė teigė, kad savo turtu pernelyg mažai rūpinosi pati savivaldybė. Jos atstovai neišgirdo specialistų rekomendacijų, kaip būtų galima pagerinti apsaugą. Buvo mokama už apsaugą kiaurą parą, tačiau budėdavo vos vienas žmogus. Kontroliuoti įeinančių asmenų srautą ir kartu prižiūrėti kituose aukštuose esančias bendrojo naudojimo patalpas neįmanoma.

Jeigu savivaldybė apsispręs mokėti už bendrabučio apsaugą, sutartyje greičiausiai bus reikalaujama, kad pastatą sauganti bendrovė atsakytų už visą saugojimo laikotarpiu sugadintą turtą.