Daugiausia tikybos besimokančių moksleivių Lietuvoje yra Šalčininkų rajone, o mažiausiai - Šiauliuose, rodo statistika.

Šalčininkų rajone, kur dauguma gyventojų yra lenkų tautybės žmonės, tikybos mokymą pernai rinkosi per 90 proc. moksleivių. Nuo Šalčininkų nedaug atsiliko Rietavo savivaldybė, kurioje tikybą pasirinko 86 proc. mokinių, rodo Švietimo informacinių technologijų centro BNS pateikti duomenys.

Mažiausia moksleivių dalis, pasirinkusių tikybos mokymąsi, pernai buvo Šiauliuose - čia šio dalyko mokėsi 39 proc. moksleivių.

2009-2010 mokslo metais Lietuvoje mokytis tikybos pasirinko vidutiniškai 54,4 proc. moksleivių, 43,7 proc. mokėsi etikos. Likę dorinio ugdymo pamokų neturėjo.

98 proc. moksleivių, kurie rinkosi religinį ugdymą, mokėsi katalikų, maždaug 1,2 proc. - stačiatikių, 0,3 proc. - evangelikų liuteronų tikybos.

Vilniuje tikybos pernai mokėsi 43,5 proc., etikos - 54,5 proc. moksleivių.

Kaune šiuos dorinio ugdymo dalykus pasirinko beveik toks pats skaičius moksleivių, tuo metu Klaipėdoje tikybą rinkosi 41,5 proc., etiką - 57 proc. mokinių.

Statistika rodo, kad tikybos dažniau mokosi jaunesni moksleiviai, o vyresnėse klasėse pereina prie etikos, pavyzdžiui, pernai tikybos mokėsi 70 proc. antrokų, o tarp vienuoliktokų 64 proc. rinkosi etiką.

Lietuvoje moksleiviai gali rinktis tarp etikos arba vienos iš 9 tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų - Romos katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, stačiatikių, sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų - tikybos mokymo.