Pažaislio bažnyčia ir vienuolynas su vertingais meno šedevrais yra dar mažiau apsaugoti nuo gaisrų nei kitas baroko perlas – Tytuvėnų šventovė. Čia prie pastatų net negalėtų privažiuoti ugniagesiai.

Ugniagesiai būtų bejėgiai

Lietuvoje yra tik du barokiniai bažnyčių ir vienuolynų ansambliai – Tytuvėnuose ir Kaune, Pažaislyje. Jie – vieni įspūdingiausių šio stiliaus paminklų visoje Šiaurės ir Rytų Europoje. Tytuvėnuose neseniai restauruotas vienuolynas nukentėjo nuo gaisro, prarasta daug vertybių.

Po šios tragedijos paveldosaugininkai garsiai prabilo ir apie priešgaisrinės saugos trūkumus, kurių esama Pažaislyje. Tokie nuogąstavimai kelia vienuolių kazimieriečių nuostabą.

„Ar pas mus yra signalizacija? Bet juk ji niekuo nepagelbėtų, nes ugniagesiai paprasčiausiai negalėtų įvažiuoti į vienuolyno kiemą ir bažnyčios šventorių“, – teigė Pažaislio kultūros ir turizmo centro atstovė ryšiams su visuomene, kazimierietė sesuo Lidija Edita Šicaitė.

Ugniagesiai įvažiavę pro pagrindinius vartus turėtų sustoti sode, o visi mūrinėse sienose esantys vartai jų mašinoms yra per siauri. „Turime veikiančius hidrantus, šalia – Kauno marios, dar arčiau yra kūdra, tačiau žarnų daugiau kaip 200 metrų ugniagesiai nenutemptų“, – aiškino ji.

Bažnyčios bokštas, kurio aukštis yra 54 metrai, nelaimės atveju ugniagesiams taip pat būtų kietas riešutas. „Prieš dvejus metus čia lankęsi ugniagesiai sakė matantys tik vieną galimybę gesinti bažnyčios bokštą – iš sraigtasparnio“, – pasakojo L.E.Šicaitė.

Tualetuose – saugiau

Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje gausu vertingų freskų, paveikslų. Ypač akį traukia Zakristijos salė su XVII a. drožinėtomis medžio panelėmis, iš stiuko (specialaus mišinio) sukurti lipdiniai skliautuose, freskos. Jei čia kiltų gaisras arba liepsna pasiektų patalpą iš kitur, vienintelė kovos priemonė būtų kampe stovintis gesintuvas.

„Gaisro atveju medinės sienos greitai užsiliepsnotų, o jas gesinant nuo vandens neišvengiamai nukentėtų stiuko lipdiniai ir freskos“, – būgštavo L.E.Šicaitė.

Bažnyčios bokšto kupolo skliaute žavi Giuseppe Rossi freska „Marijos vainikavimas danguje“. Ansamblio statiniuose iš viso yra 140 freskų, paveikslų, portretų, kuriuos sukūrė garsus baroko epochos dailininkas Michelangelo Palloni.

Bažnyčią, koplyčias, kitus statinius saugo tik garsinė vietinė saugos signalizacija. „Jei ji dar būtų prijungta prie saugos tarnybų, malkoms lėšų tikrai jau neužtektų“, – aiškino vienuolė.

Gyvenamąsias vienuolyno patalpas kazimierietės daug metų šildo malkomis. Tikimasi, kad kitais metais bus įrengtas šildymas dujomis. Jomis jau kūrenami svečių namai.

Moderni automatinė priešgaisrinė sistema iš Pažaislio ansamblio statinių įrengta tik neseniai restauruotoje pietinėje oficinoje, kur įrengta muziejinė ekspozicija, ir viešuosiuose tualetuose. Ten veikia automatinė gesinimo sistema, yra dūmtraukiai, dūmų detektoriai, vietinė signalizacija.

Komentaras

Jolanta Miškinytė

Kultūros paveldo departamento atstovė ryšiams su visuomene

Manau, kad gesinti kultūros paveldo objektus reikia mokyti ir ugniagesius. Pavyzdžiui, Lenkijoje tokie mokymai rengiami. Ne paslaptis, kad Tytuvėnuose ugniagesiai darė klaidų. Gesinant gaisrus tokiuose objektuose neturėtų būti pilamas vanduo, nes yra kitų gesinimo medžiagų. Kultūros paveldo departamentas pasiūlė Priešgaisrinės apsaugos departamentui surengti pasitarimą dėl kultūros paveldo saugumo. Jame svarstysime ir Pažaislio problemas.

Artūras Šalvaitis

Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas

Po įvykio Tytuvėnuose aplankėme daugelį Kauno bažnyčių. Tai sudėtingi objektai jau vien dėl to, kad jie yra aukštuminiai pastatai. Pernai įsigijome keltuvą, tinkamą gesinTI iki 12 aukštų pastatus. Pažaislio ansamblį gesinti būtų problemiška. Ten reikia rekonstruoti vartus. Būtina atsižvelgti į nūdienos reikalavimus, nors tai ir paveldo objektai. Pritariame paveldo apsaugos specialistams, kad reikia signalizacijų, sujungtų su saugos tarnybomis. Iš praktikos žinome, kad tokios signalizacijos labai padeda gelbstint turtą, nes ugniagesiai sužino apie gaisrą, kol šis dar neįsisiautėjo. Saugiausia turėti automatinę gesinimo sistemą. Tada dažniausiai greitai likviduojamas gaisro židinys, išsaugomos vertybės, nes purškiami specialūs milteliai, o gesinant vandeniu sudėtinga ką nors išsaugoti.

Baroko perlą kūrė garsūs žmonės

XVII a. vienuoliams kamalduliams pastatydino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Žygimantas Pacas (1621–1684).

Ansamblis suprojektuotas italų architekto Giambattistos Frediani, išpuoštas Lombardijos skulptūros meistrų lipdiniais ir florentiečio tapytojo Michele Arcangelo Palloni freskomis.

Ansamblio savitumą lemia unikalus architektūrinis sprendimas. Pirmą kartą Europoje panaudota įgaubta bažnyčios fasado plokštuma, gana retas šešiakampis planas, ašinė simetriška viso vienuolyno kompozicija.

Pažaislio ansamblį valdo Šv.Kazimiero kongregacijos seserys.