Dviračio priežiūra gali būti ne tik būtinybė, bet ir maloni pareiga. Tuo įsitikinę trys draugai nusprendė įkurti „draugiškas“ dviračių remonto dirbtuves, kuriose svarbus kiekvienas klientas.
 
Betvarkant garaže dviračius trim draugams - Egidijui Šatui, Zigmui Devižiui ir Leonui Šešelgiui - kilo mintis, kad Vilniuje nėra tokios dviračių dirbtuvės, kur miesto dviratininkai galėtų ne tik patikėti meistrams savo dvirates transporto priemones, bet ir tuo pat metu gerai praleisti laiką. Pasak, vieno iš „Veloklinikos“ įkūrėjų Zigmo, „alternatyvios dviračių dirbtuvės idėja pati sklandė ore, mes buvome tinkami įrankiai jai realizuoti.“
 
Kodėl nusprendėte atidaryti „Velokliniką“?
 
Egidijus: Mano manymu, dviračių parduotuvės Vilniuje nesirūpina klientu po to, kai šis nusiperka dviratį. Vos kelios Vilniaus dviračių parduotuvės netik parduoda, bet ir remontuoja klientų dviračius.

Dažnai parduotuvės atsisako teikti remonto paslaugas klientams, dviratį įsigijusiems kitose parduotuvėse. Dviračių savininkai turi ilgai vargti, kol koks nors meistras ryžtasi remontuoti jų dviratį. Dviračiai parduotuvėse remontuojami neatsižvelgiant į kliento interesus- meistrams patogiu metu. Dviratininkai turi ilgai turi laukti eilėse. Todėl ėmės kurti „draugiškas“ dviračių dirbtuves, kur kiekvienas klientas yra svarbus. 
 
Kiek laiko prireikė, kol „Veloklinika“ pradėjo veikti?
 
Egidijus: Nuo pirmosios minties, išrutuliotos kaip ir dera vakarojant garaže, praėjo keli mėnesiai ir dviračių dirbtuvė pradėjo priimti pirmuosius užsakymus.
 
Nuo ko pradėjote? Ko reikia, norint atidaryti dviračių remonto dirbtuves?
 
Egidijus: Ištyrėme dviračių dirbtuvių rinką mieste. Paaiškėjo, kad visos Vilniaus dviračių remonto dirbtuvės yra gerokai nutolusios nuo miesto centro. Pagrindinis dviratininkų judėjimas yra senamiestyje, tad nusprendėme kurtis arčiausiai būsimų klientų.

Pradėjome ieškoti patalpų būsimoms dirbtuvėms. Žinoma, geriausia dviračių dirbtuvėms tinka pusrūsis - erdvesnių patalpų nuoma ir išlaikymas būtų bereikalinga prabanga. Džiaugiuosi, kad tinkamas patalpas pavyko rasti greitai. Netikėtai jas aptikome Odminių gatvėje, netoli labdaros organizacijos „Caritas“ būstinės. Dar beveik mėnesį užtruko reikalingų dokumentų verstis dviračių remonto paslaugomis tvarkymas ir būsimų patalpų remontas.
 
Kaip dviratininkai sužino apie „Velokliniką“?
 
Egidijus: Siekiame, jog žmonės apie „Velokliniką“ sužinotų vieni iš kitų. Norime, kad žinutė sklistų iš „lūpų į lūpas“. Turime savo interneto svetainę, taip pat dažnai mus rekomenduoja ir kitų dirbtuvių meistrai.

Kiek sulaukėte klientų?
 
Egidijus: Apie šimtą.
 
Ką planuojate nuveikti ateityje?
 
Egidijus: „Veloklinika“ gali tapti viena iš Vilniaus dviratininkų būrimosi vietų. Norime, kad bet kuris atėjęs tvarkytis dviračio „Veloklinikoje“ jaustųsi svarbus. Manau, jog savo veikla tiesiogiai prisidėsime prie dviračių populiarinimo mieste.
 
O kaip pelnas?
 
Egidijus.: Šiuo atveju pinigai nėra taip svarbu. Žinoma, jie reikalingi tam, kad galėtumėme išsilaikyti, bet mums dviračių remontas nėra pagrindinis pajamų šaltinis.
 
Ar jau esate gavę teigiamų atsiliepimų apie „Velokliniką“?
 
Egidijus: Dar ne. Matyt, reikia labai stengtis ir daug dirbti. Apsilankę draugai ir klientai mus labai palaiko ir skatina veikti.
 
Zigmas: Tikrai taip. Iš esmės pats dviratis tėra tik priemonė šiek tiek keičianti mąstymą ir gyvenimo būdą. Dviračio naudojimas mieste neišvengiamai garantuoja jo savininkui bent jau naujas galimybes pažinti miestą: Tikrai taip. Iš esmės pats dviratis tėra tik priemonė šiek tiek keičianti mąstymą ir gyvenimo būdą. Dviračio naudojimas mieste neišvengiamai garantuoja jo savininkui bent jau naujas galimybes pažinti miestą