Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėjantis baudžiamąją bylą dėl Policijos departamento pareigūnų galimo netinkamo pareigų atlikimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumento suklastojimo reaguojanti į įvykius Kaune, kai buvo nužudyti teisėjas Jonas Furmanavičius ir Laimutės Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė, liudytojais apklausė penkis asmenis, kurių tuomet eitos pareigos susijusios su vadinamosios pedofilijos bylos ar nužudymų bylų tyrimu.

Liudytoja taip pat apklausta ir Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė Irena Pavliukevič. Ji yra atlikusi ikiteisminį tyrimą dėl baltarusio Viačelsavo Revinskio sužalojimo 2010 metų lapkritį viename Vilniaus naktiniame klube. Įtarimai dėl šio nusikaltimo buvo pareikšti Mindaugui Žalimui ir Remigijui Murauskui, jiems buvo paskirtos kardomosios priemonės.

I.Pavliukevič anksčiau buvo sakiusi, kad niekas iš policijos, išskyrus tuos pareigūnus, kurie buvo susiję su šiuo tyrimu, juo nesidomėjo. Vėliau prokurorė sužinojo, kad  M.Žalimas D.Kerdzio byloje esą yra informatorus, jos tirtos bylos veliau pareikalavo Generaline prokuratūra. Nuo to laiko tyrimo ji neorganizuoja.

„Iš žiniasklaidos žinojau, kad byla (dėl V.Revinskio sužalojimo - BNS) perduota teismui. Iš teisiamųjų niekas neskambino ir nesidomėjo“, - teismui sakė I.Pavliukevič.

Būtent po pareikštų kaltinimų baudžiamojoje byloje dėl baltarusio sužalojimo M.Žalimas ir prabilo apie susitikimus su pareigūnais iki įvykių Kaune ir jiems teiktą informaciją.

Liudytoju teisme pirmadienį apklaustas buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis sakė, kad po Kauno teisėjo Jono Furmanavičiaus nužudymo prokuratūra iškėlė versiją, jog nužudymą galėjo įvykdyti kaunietis Drąsius Kedys.

Byloje kaltinami buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas, buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro vado pavaduotojas Tomas Ulpis, Kriminalinio policijos biuro pareigūnai, operatyvinius veiksmus atlikę Dariušas Sinkevičius ir Vitalijus Vitkovskis bei jų vadovas, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas Emilijus Damukaitis.

Tuometinis generalinio prokuroro pavaduotojas G.Jasaitis teismui pasakojo, kad su šios bylos kaltinamaisiais jam teko bendrauti tik darbiniais reikalais, kad jis kartą dalyvavo prokuratūros pasitarime, kuriame pirmą kartą sužinojo, kad yra tokia vadinamoji pedofilijos byla. Tame pasitarime buvo priimtas sprendimas iš Kauno šios bylos tyrimą perduoti Vilniaus apygardos prokuratūrai.

Žiūrėdamas D.Kedžio darytus vaizdo įrašus, kur dukra pasakoja apie tariamai patirtą prievartą, G.Jasaitis teigė pamanęs, kad D.Kedys ir yra pedofilas, tik vėliau sužinojęs, kad jis yra nukentėjusysis.

G.Jasaitis tvirtino susirinkime prokuratūroje bandęs kelti klausimą, ar yra pradėtas tyrimas dėl tariamo pedofilų klano, tačiau, anot jo, į tai niekas nekreipė dėmesio.

„Jei viešumoje buvo paskleista, kad yra pedofilų klanas, maniau, kad reikėjo pradėti tyrimą ir tai patvirtinti arba paneigti“, - teisme sakė buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas.

Spalio 5 dieną būdamas darbe, interneto tinklalapyje G.Jasaitis sakė pamatęs pranešimą, kad nušautas teisėjas J.Furmanavičius. Tada jis teigė susisiekęs su kitu pavaduotoju Vytautu Barkausku. Tuo metu generalinis prokuroras Algimantas Valantinas buvo išvykęs į Klaipėdą pristatyti naujojo apygardos prokuroro.

G.Jasaitis vyko į Kauną stebėti, kaip apžiūrima teisėjo nužudymo įvykio vieta.

„Važiuojant į Kauną, pakeliui paskambino (buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas - BNS) V.Barkauskas ir pasakė, kad tą veiką galbūt padarė D.Kedys, nes jis ieškojo, kaip įsigyti nelegalų ginklą. Pakeliui su (kitu tuometiniu prokuroru - BNS) A.Kliunka aptarėme, kad D.Kedys galėjo būti tai padaręs“, - teismui sakė G.Jasaitis.

Pasak prokuroro, taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad nužudytas teisėjas nagrinėjo su „daktarų“ nusikalstama grupuote susijusias bylas, todėl jam galėjo būti kerštauta.

Į Kauną atvykęs G.Jasaitis įvykio vietoje rado Kauno apygardos vyriausiąjį prokurorą Kęstutį Betingi, jo pavaduotoją Vladimirą Kakoškiną, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovo pavaduotoją Darių Žukauską, taip pat policijos generalinio komisaro pavaduotoją V.Račkauską.

„Aš paklausiau, ar jie ieško D.Kedžio, atsakė, kad daug versijų. O kokios kitos pavardės, kokios oficialiai žinomos? Kai Visvaldas (Račkauskas - BNS) pasakė, kad „ne„, sakiau “ieškokit D.Kedžio“, - teisme prisiminė G.Jasaitis.

Tuo metu dabar teisiamas V.Račkauskas po posėdžio žurnalistams sakė, kad D.Kedžio pavardę sužinojo tik po įvykių Kaune.

„Kada buvo išvykstama iš Vilniaus į Kauną, į nusikaltimo padarymo vietą, buvo manoma, kad teisėjas nužudytas dėl savo tarnybinių pareigų vykdymo. Išvykus, jau pakeliui iš policijos, prokuratūros, iš žiniasklaidos buvo gaunama įvairios informacijos ir vėliau atsirado D.Kedžio versija. Ir tada aš sužinojau apie pedofilijos problemą, jeigu ją taip galima įvardinti, apie tas pavardes, apie D.Kedį pirmą kartą išgirdau“, - žurnalistams sakė V.Račkauskas.

Buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas taip pat sakė, kad D.Kedžio policijos pareigūnai ėmė ieškoti, kai tik tokia versija atsirado.

„Kai tik tokia versija buvo iškelta, pareigūnai nuvyko į jo namus, bet jo nerado, nerado ir legaliai laikytų ginklų“, - sakė kaltinamasis.

Vėliau pareigūnai nuvyko į Kauno apygardos prokuratūrą, kur K.Betingio kabinete sekė situaciją, Po kurio laiko gavo pranešimą, kad nušauta V.Naruševičienė.

„Ta pavardė man nebuvo žinoma. Tie kolegos, kurie buvo K.Betingio kabinete, nelabai irgi žinojo. Prieš tai buvo imtasi priemonių apsaugoti A.Ūsui, L.Stankūnaitei ir dviem Kauno prokurorėms, žinutė perduota vaiko teisiu kontrolierei“, - pasakojo liudytojas.

G.Jasaitis pripažino, kad jis buvo išreiškęs nuomonę, jog reikia išsiaiškinti, ar policija deramai vykdė savo pareigas, kad būtų išvengta V.Naruševičienės žūties.

„V.Barkauskas sakė, kad bus kreiptasi į (buvusį vyriausiąjį policijos komisarą - BNS) V.Telyčėną. Buvo sulaukta atsakymo, kad pažeidimo nebuvo padaryta. Veliau pasikeitė mano bylų kuravimo sritys“, - sakė G.Jasaitis.

Jis teigė, kad jam nebuvo žinoma, jog būdama gyva V.Naruševičienė kreipėsi į pareigūnus, prašydama apsaugoti nuo D.Kedžio smurto. G.Jasaitis sakė, kad apie tai sužinojo vėliau iš viešosios erdvės.

Ankstesniame posėdyje buvęs Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotas Irmantas Mikelionis, dabar dirbantis Generalinėje prokuratūroje, pareiškė, kad prokuratūrai buvo žinoma, jog rengiamasi nužudyti Kauno apygardos teismo teisėją J.Furmanavičių.

Pasak I.Mikelionio, 2009 metų rugsėjį įvyko pokalbis tarp jo ir vyriausiojo apygardos prokuroro Ramučio Jancevičiaus. Pasak liudytojo, R.Jancevičius informavo, kad pas jį buvo atvykęs tuometinis Policijos departamento pareigūnas T.Ulpis ir pateikė informaciją apie D.Kedį.

„Jis paminėjo, kad T.Ulpis informavo, jog D.Kedys rengiasi ar planuoja nužudyti J.Furmanavičų, kažkas iš asmenų turi šaunamąjį ginklą, ieškomas žmogus nužudymui įvykdyti. Visų detalių neatsimenu. R.Jancevičius pasakė, kad visa informacija perduota prokurorui Nerijui Bieliauskui“, - liudijo I.Mikelionis.

Pirmadienį apklaustas liudytoju Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Ramūnas Šileika, kuris tyrė Kauno pareigūnų perduotą vadinamąją pedofilijos bylą, teigė, kad slapta užfiksuotuose D.Kedžio pokalbiuose telefonu prieš pat žudynes nebuvo užuominų apie planuotus nusikaltimus.

Teisme pirmadienį liudijo ir dabar advokato praktika besiverčiantis buvęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Aidas Mažeika.

Jis teigė, kad po žudynių Kaune generalinio prokuroro sprendimu buvo įtrauktas į grupę, kuri atliko tarnybinį patikrinimą vadinamojoje pedofilijos byloje. Anksčiau jis yra tyręs nemažai su seksualiniais nusikaltimais susijusių bylų, todėl jam buvo patikėta pasiaiškinti, ar vadinamoji pedofilijos byla Kaune tirta tinkamai.

„Mūsų išvada buvo paprasta: pirminiai ikiteisminio tyrimo veiksmai iš viso buvo neatliekami, po to atliekami chaotiškai. Mano mintis buvo ta, kad pirminė tyrimo stadija buvo visiškai sujaukta. Aišku, į akis krito begalė skundų - jie buvo net absurdiški, jais siekiama žmogų pažeminti, paniekinti“, - sakė A.Mažeika.

Liudytojas prisiminė, kad vėliau jam buvo patikėta byla dėl D.Kedžio mirties priežasties nustatymo. Jis įtarė, kad kaunietis slapstymosi metu buvo prižiūrėtas - tai rodė jo plaukai ir nagai.

Toliau byla bus nagrinėjama ir kiti liudytojai bus apklausiami antradienį.