Kauno apygardos teismas atvertė baudžiamąją bylą, kurioje kaunietis Valdemaras Labanauskas, pravarde Laba, kaltinamas nušovęs nusikalstamo pasaulio veteraną Algirdą Žemaitį - Kuką. Teisiamasis savo kaltę neigia ir toliau tvirtina tik gynęsis.

Klasės draugų pobūvis

Praėjusių metų kovo 17-osios vakarą Laisvės alėjos 81 namo antrajame bute įvykdytos žmogžudystės byla, ją pradėjus nagrinėti teisme, atskleidė daugiau šio nusikaltimo detalių. Tąkart kulkos pakirto V.Labanausko bute su šeimininku prie taurelės vakarojusį garsų Kauno kriminalinio pasaulio veikėją A.Žemaitį, geriau žinomą Kuko pravarde.

Pasirodo, kad abu sugėrovai, kaip ir tądien kartu buvęs, bet prieš lemtingą susišaudymą juodu palikęs Gintautas Krukonis - klasiokai ir artimi draugai dar nuo vaikystės. Tądien pirmasis pas Labą į svečius „sveikatos pataisyti“ atvyko G.Krukonis. Du vyrai ištuštino 0,7 litro talpos rusiškos degtinės butelį, o pavakarę su dar vienu tokio paties dydžio buteliu ugninio vandens prie jų prisijungė ir A.Žemaitis.

Kaip pasakojo teisme liudijęs G.Krukonis, vieną akimirką tarp jo ir Kuko kilo arši diskusija apie vaikų auklėjimą. Netrukus ji peraugo į konfliktą ir svečiai netgi susirėmė. Išgirdęs frazę apie laisvės atėmimo bausmę atliekantį vyresnįjį sūnų, A.Žemaitis įsiuto ir smogė oponentui į nosį. Vėliau jiedu buvo išėję santykių aiškintis ir į kiemą. Ten G.Krukoniui kliuvo antrą kartą. Vyras pargriuvo, atsistojo, bet Kukui nesipriešino. Grįžęs į butą, jis, padedamas V.Labanausko žmonos Zitos Labanauskienės, vonioje nusiprausė iš nosies pasipylusius kraujus, pasiėmė striukę ir išėjo.

„Tą dieną buvau namuose, nes labai prastai jaučiausi. Visą dieną praleidau savo kambaryje, baisiai skaudėjo galvą. Eidama į tualetą pamačiau vonioje stovintį Gintą kruvina nosimi. Padėjau jam susitvarkyti. Tyčia garsiau burbtelėjau, kas čia per netvarka dedasi, kad išgirstų virtuvėje buvęs vyras ir Algirdas Žemaitis“, - pasakojo taip pat liudytojos statusą turinti kaltinamojo žmona Z.Labanauskienė.

Kukas su moterimi pasisveikino, pasakė, kad vyrai šiek tiek vaišinasi ir atsiprašė už netvarką, o sutuoktinis į jos pastabą atsakė, esą geriau žmona eitų miegoti.

Antrino vyro versijai

Po kiek laiko Laba atėjo į kambarį ir iš seifo, kuriame laikė ginklus, kažką pasiėmė. Z.Labanauskienė tvirtino nemačiusi, ką konkrečiai pasiėmė vyras, mat kambaryje neva buvusi prietema. Ji suprato, kad sutuoktinis atėjo ginklų, tačiau teismui tvirtino nė nenujautusi, kad gali kilti susišaudymas: „Kai paklausiau, ką jis ten daro, vyras pasakė, kad nieko tokio, nori tik parodyti...“

Taip kaltinamojo žmona pagrindė jo paties iškeltą versiją, esą Kukas prašęs parodyti, kokius ginklus namuose laiko Laba ir šis sutikęs juos pademonstruoti.

Toliau moteris pasakojo išgirdusi triukšmą: „Norėjau išleisti iš kambario katytę, o man praveriant duris pasigirdo vyro riksmas. Jis šaukė kažką tokio: „Atiduok. Išprotėjai, durniau!“ Po to žemas balsas atkirto necenzūriniais žodžiais: „Pederaste, nudėsiu!“ Jau po akimirkos pasigirdo šūviai. Labai išsigandau ir užšokau ant lovos. Taip smarkiai ausis užsikimšau, kad po to net pirštus skaudėjo.“

Netrukus ant lovos susigūžusi moteris pajuto rankos prisilietimą. Tai buvęs vyras. Z.Labanauskienę ištiko šokas. Ji su vyru nuėjo į kitą kambarį ir pakeliui pamatė koridoriuje kyšančias žmogaus kojas. Moteris teigė supratusi, kas įvyko, o ją raminęs ir nesijaudinti raginęs V.Labanauskas paskambino ir apie įvykį pranešė policijai.

Tokią vyrui palankią įvykių seką išdėstė teisme liudijusi teisiamojo sutuoktinė. Pats kaltinamasis Laba savo kaltės nė kiek nepripažino ir toliau tvirtino ginklu gynęsis nuo A.Žemaičio, kuris neva pirmasis šovė į sugėrovą. 52 metų amžiaus Laba pasinaudojo įstatymų jam suteikta teise ir kol kas parodymų teisme nedavė. Tai jis žada padaryti išklausęs visų byloje esančių liudytojų pasisakymų.

Pusės milijono ieškinys

Šioje byloje nukentėjusiąja pripažinta Kuko našlė Deimantė Ramūna Žemaitienė teisme prasitarė „iš patikimų šaltinių“ nugirdusi, kad Z.Labanauskienė gerai žinojo, jog ginklus iš seifo traukiantis vyras nusiteikęs susišaudymui. Ašarų negalėjusi sutramdyti moteris klausė teisiamojo žmonos, kodėl ši, pamačiusi koridoriuje tysantį vyrą, nesuskubo kviesti greitosios medicinos pagalbos. Liudytoja teatsakė, kad iškart po šūvių ją ištiko šokas, buvo pasimetusi.

„Tądien apie 14 val. man paskambino vyras ir pasakė kad privažiuos, o aš turėsiu jį pavežti iki draugo, kuris švenčia gimtadienį. Paprašiau, kad tik negertų, o vyras atsakė: „Gerai, mamuk, nebijok. Tik penkiasdešimt...“ Kai nuvežiau iki Laisvės alėjos, paklausiau, kur tas draugas gyvena. Vyrui išlipus, mačiau, kad užantyje jis nešasi buteliuką. Po to dar mėginau skambinti apie pusę septynių, bet niekas neatsiliepė, o jau po valandos man paskambino pažįstamas ir pasakė, kad jis nušautas“, - pernykščius kovo 17-osios vakaro įvykius prisiminė po 11 bendro gyvenimo metų vyro netekusi D.Žemaitienė.

Dar viena nukentėjusioji byloje - velionio A.Žemaičio motina Genė Žemaitienė. Ši garbaus amžiaus moteris į teismo posėdį neatvyko ir perdavė raštišką prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Anot Kuko giminaičių, po vienintelio sūnaus žūties senyva motina palūžo. Ji du kartus patyrė širdies insultą ir jau spėjo pabuvoti penkiose ligoninėse, tarp kurių ir psichiatrinė.

Šiuo metu senole rūpinasi velionio žmona. Beje, D.Žemaitienė šioje byloje pareiškusi civilinį ieškinį, kuriame prašo iš įtariamo jos vyro žudiko priteisti daugiau nei pusę milijono litų - 500 tūkst. litų neturtinės žalos ir beveik 6 tūkst. litų materialinę kompensaciją už patirtas laidotuvių išlaidas. Moralinę žalą moteris bandė pagrįsti dėl netekties patirtais išgyvenimais. Anot jos, po tėvo mirties tuomet šešerių metų buvusiam sūnui prireikė psichologų pagalbos.

„Čia turbūt pelno siekianti įmonė? Ieškinys - tai čia kažkoks absurdas. Nesutinku su tuo, kuo mane čia kaltina.Aš gyniausi, bet ne žudžiau žmogų, todėl tokie ieškiniai man nesuprantami, - į velionio Kuko žmonos pareikštą pusmilijoninį ieškinį emocingai sureagavo tik turtinę žalą pripažinęs teisiamasis V.Labanauskas, panašiai kalbėjęs ir po prokuroro jam pareikštų kaltinimų. - Nesutinku. Neneigiu, kad nuo mano paleistos kulkos mirė žmogus, bet viskas buvo ne taip, kaip sako prokuroras - aš ne žudžiau, o gyniausi.“

Beje, kaltinimus byloje palaikantis Kauno apygardos prokuroras Egidijus Palaima pridūrė, kad šūviais pasibaigęs konfliktas kilo dėl neva V.Labanausko norėto parduoti automobilio. Tuo metu Laba buvęs neblaivus. Anot valstybės kaltintojo, jis į A.Žemaitį iššovė ne mažiau nei du kartus, o šaudyta buvo iš dviejų skirtingų ginklų. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti kaip žmogaus nužudymas, už kurį Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 5 iki 15 metų.

Kitokia pirmoji versija

Vakarykščiame teismo posėdyje liudijo keturi policijos patruliai, pirmieji atvykę į V.Labanausko butą, esantį Laisvės alėjoje, virš Kauno centrinio knygyno. Dar lipdami laitais į antrąjį aukštą, jau laiptinėje pareigūnai užuodė parako kvapą. Buto durys buvo praviros ir jau iš toliau matėsi koridoriuje tysančio žmogaus kojos. Įėjus vidun, patruliai greitai atpažino nušautąjį.

Pareigūnai A.Žemaičio pulso jau neužčiuopė. Netrukus atvykę greitosios pagalbos medikai konstatavo Kuko mirtį. Kad medikai galėtų pajungti įrangą širdies kardiogramai, vienas iš policininkų turėjo patraukti nuo A.Žemaičio krūtinės ginklą.

„Tai buvo būtina, nes negalėjome žinoti, ar pistolete nėra užsikirtęs šovinys. Turėjome imtis saugumo priemonių, kad medikams dirbant, ginklas netikėtai neiššautų. Užsidėjau medikų duotas pirštines, paėmiau jį ir nunešiau bei padėjau ant rankšluostėlio. Ginklas iš dar nespėjusios sustingti rankos išsiėmė labai lengvai, - pasakojo policininkas. - Yra tekę kelis kartus matyti, kai iš nušauto žmogaus rankos ginklas išvis nulėkdavo į šalį kelis metrus.“

Jam antrino ir vėliau liudiję bei taip pat įvykių seką išdėstę kolegos. Jiems atvykus į įvykio vietą, pirmoji pareigūnus pasitiko verkianti Z.Labanauskienė, o kambaryje sėdėjo ant stalo ginklą pasidėjęs V.Labanauskas. Imdamiesi atsargumo priemonių, patruliai uždėjo vyrui antrankius.

Beje, patruliams krito į akis tai, kad ant nugaros gulėjęs nušautas Kukas kiek neįprastai ir nenatūraliai kaire ranka prie krūtinės spaudė ginklą. Atrodė, kad jis pistoleto nė nebuvo sugniaužęs, o tik uždengęs su delnu. Beveik ištiestas pirštas lietė ne gaiduką, o tik skliautelį. Anot našlės D.Žemaitienės, Kukas buvo dešiniarankis.

Pirmiausiai atvykusiems policininkams V.Labanauskas ramiai dėstė, esą konfliktas kilo tuomet, kai Kukas užsiminė apie 100 tūkst. eurų baudą, kurią jis turėtų sumokėti. Laba pasakojo atsikirtęs: „Man pirštu prieš nosį niekas nemojuos.“ Tuomet, anot paties šaulio, Kukas pirmas šovė į jį. Įtariamasis teigė tarnavęs Afganistane ir žinojęs, kaip išvengti kulkų, todėl apsisaugojęs ir iškart atsakęs tuo pačiu - šovęs į A.Žemaitį. Iškart po susišaudymo apie kivirčo priežastimi tapusį parduodamą automobilį V.Labanauskas patruliams neužsiminė.