Per šventes kauniečius džiuginęs Kalėdų miestelis Rotušės aikštėje trečiadienį uždarytas. Prekybininkai teigė, kad šioje šventinėje mugėje dalyvauti vertėjo.

Uždarbis nenuvylė

Kailinėmis ir vilnonėmis rankų darbo šlepetėmis, pirštinaitėmis ir kitais žiemos aksesuarais prekiavęs vilnietis Viačeslavas Konovalovas džiaugėsi, kad kauniečiai mugėje prekes ne tik apžiūrinėjo, bet ir pirko.

"Iki Kalėdų buvo labai gerai, daug parduodavome, - įspūdžiais dalijosi V.Konovalovas. - Vėliau mugės lankytojų srautas sumažėjo ir po Naujųjų žmonės jau labai mažai ką pirko."

Prekiautojas įsitikinęs, kad jo siūlytus gaminius kauniečiai pirko dovanoms. Moterys ypač pirko vyriškas šlepetes ir vaikiškus aksesuarus. Pirkėjus šie gaminiai domino labiausiai, nes jie - rankų darbo.

V.Konovalovas su keliais kitais mugės dalyviais vilniečiais miestelį uždarius kasdien važiuodavo nakvoti į sostinę.

"Uždirbome kurui ir dar šiek tiek", - paklaustas apie pajamas šypsojosi V.Konovalovas.

Šalčiai amatininkų negąsdino

Rąstiniuose nameliuose įsikūrę prekiautojai pasakojo, kad dirbti tokiomis sąlygomis buvo gana patogu.

"Svarbiausia turėti stogą virš galvos, o dar ir pasišildome truputį, - iš po prekystalio šildytuvą truktelėjo prekybininkė iš Panevėžio. - Per šalčius buvo truputį šalta, bet išgyvenome."

Įvairaus dydžio spurgomis ir karštu vynu praeivius viliojusios bendrovės "Nendrė vėjyje" darbuotojos tikino, kad ir darbo pakako, ir uždarbis  buvo neblogas.

Trindamas sušalusias rankas V.Konovalovas pasakojo, kad daugelis prekybininkų dirbo pakaitomis. Pavyzdžiui, jis keisdavosi su žmona.

"Kai darbo daug, tai ir nešalta, bet kai reikia laukti pirkėjų, pasidaro truputį liūdniau", - sakė amatininkas.

Gera nuotaika su praeiviais dalijosi ir "Gardėsio" šviežios duonos krautuvėlės pardavėjos. Jos mielai kauniečiams pasakojo apie duonos kepimo tradicijas, senuosius receptus. Svarsčiusius, kurį gaminį rinktis, jos vaišino skirtingais gaminiais, kad būtų lengviau apsispręsti.

Sekėsi ne visiems

Daugiau kaip 20 metų Lietuvoje gyvenantis azerbaidžanietis Ramazanas Hasanovas likus dienai iki šventinės prekybos pabaigos daugiau trepsėjo ir dairėsi, negu prekiavo.

"Paskutinė diena, nelabai kas ateina į mugę, šventės jau baigėsi. Dar tikiuosi parduoti tai, ką esu pagaminęs, bet nežinau, ar pavyks", - svarstė vyriškis.

Keptos duonos su sūriu riekės, mėsainiai, saldžios spurgos ir bandelės su kopūstais, dešrelėmis bei kitokiais įdarais, šašlykai buvo kur kas paklausesni tarpušvenčiu.

Paklaustas apie uždarbį R.Hasanovas kraipė ūsą: "Krizė, niekas neturi pinigų, patys namuose pasigamina." Jis lygino, kad, pavyzdžiui, Klaipėdoje per Jūros šventę pavyko parduoti kur kas daugiau užkandžių.

Namukų idėja pasiteisino

Kauno miesto savivaldybės Licencijų ir paslaugų skyriaus vedėja Rasa Palevičienė skaičiuoja, kad kalėdinės prekybos dalyviai biudžetą papildė simboliškai.

Užkandžiais ir kitais maisto produktais prekiavusiems verslininkams teko už leidimą mokėti po 15 litų per dieną, prekiavusiems suvenyrais leidimas kainavo triskart mažiau - 5 litai per dieną. Pramonines prekes ir gėles siūliusiems mugės dalyviams miesto biudžetą kasdien teko papildyti 10 litų.

"Didžioji dalis mugės dalyvių prekiavo suvenyrais. Beveik kasmet dalyvauja tie patys žmonės, tik vieta keičiasi. Pavyzdžiui, pernai mugė telkėsi Laisvės alėjoje, o šįmet branduolys buvo Rotušės aikštėje", - lygino R.Palevičienė.

Ji pabrėžė, kad prekybos viešoje vietoje renginių metu leidimų tarifai nebuvo keičiami daugiau kaip dešimtmetį. Esą buvo ketinimų leidimus branginti, bet prasidėjus sunkmečiui tokio sumanymo atsisakyta.

Kauno miesto savivaldybės Licencijų ir paslaugų skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Prokopienė skaičiuoja, kad šįmet prekiauti Kalėdų miestelyje leidimus įsigijo dešimt prekybininkų. Daugelis iš jų kauniečiams siūlė suvenyrus.

"Prekiauti lauke žiemą yra sunkus darbas. Gerai, kad šiemet amatininkams ir viešojo maitinimo sektoriaus atstovams galėjome pasiūlyti namelius. Juose ir šilčiau, ir saugiau", - kalbėjo R.Palevičienė.

Galerijos "Balta" šeimininkė, dailininkė Jolanta Šmidtienė:

Pavyko įgyvendinti beveik visus puošybos sumanymus. Žinoma, rezultatas galėjo būti geresnis, bet turint omenyje, kad šventinę aplinką teko kurti krizės sąlygomis, su palyginti minimaliais resursais, galima drąsiai teigti, kad pasiekėme gerą rezultatą.

Dabar laukiame dar vieno stebuklo - sniego skulptūrų parko Rotušės aikštėje. Tikiu, kad "Skliauto" tradicija bus tęsiama, tik reikia sulaukti daugiau sniego. Tuo tarpu mes neskubame nupuošti eglutės, norime ilgiau ja pasidžiaugti. Gerai, kad niekas jos nenuniokojo, išliko beveik visi papuošalai. Jeigu kitais metais pakviestų puošti miesto eglę, pabandyčiau sugalvoti ką nors originalaus. Man visuomet malonu pasidalyti idėjomis.

Džiaugiuosi, kad gražiausia Lietuvoje buvo išrinkta Kauno eglė. Iš tikrųjų toks puošimo būdas nėra naujas, gal tik taip Kalėdų eglė niekada nebuvo puošta, bet plastikai atvirose erdvėse naudojami visame pasaulyje. Savotišką šerkšno įspūdį sudarė lemputės. Baiminomės, kad projektas gali nepatikti visuomenei, bet smagu, kad žmonėms taip papuošta eglutė patiko.

Tačiau kai kurie sumanymai  nevisiškai pavyko. Pavyzdžiui, prekybos namukus įsivaizdavau kitaip. Jie turėjo būti sustatyti salelėmis, išsibarstę po du tris visoje aikštėje, ant jų turėjo būti daugiau šerkšno. Namukai buvo išrikiuoti į eilę ir tai sudarė parduotuvių alėjos įspūdį. Tačiau dėl techninių dalykų, sakykim,  elektros prijungimo, buvo pasirinktas paprastesnis sprendimas. Tai man kliuvo.

Dar vienas dalykas - namukai buvo per dideli. Jie užstojo Rotušės aikštės vaizdą, tarsi aptvėrė aikštę, o aplink ją važiavusieji nedaug ką galėjo pamatyti. Jeigu namukai būtų buvę sustatyti po kelis tarp medžių, vaizdas būtų buvęs geresnis. Palyginti gražiai aikštė atrodė iš "Sadutės" kavinės pusės ir nuo prakartėlės.