Kauno geležinkelio tunelio rekonstrukcijos konkursas buvo vykdomas pažeidžiant įstatymą ir ribojant konkurenciją. Konkursą rengė „Lietuvos geležinkeliai“. Rekonstrukciją už 80,64 mln. litų vykdė bendrovė „Kauno tiltai“ ir partneriai.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) teigia, kad iki šiol iš geležinkeliečių negavusi sutarties įvykdymo ataskaitos, nors ji turėjo būti pateikta per 14 dienų nuo darbų pabaigos. Kauno geležinkelio tunelio rekonstrukcijos darbai baigti 2009 m., skelbia portalas „Delfi“.

Žydrūno Plytniko vadovaujama tarnyba nurodo aptikusi konkurencijos ribojimo, neskaidraus įmonės lėšų valdymo požymių.

VPT išvadose nurodoma, jog „Lietuvos geležinkeliai“ pirmiausiai paskelbė atvirą konkursą, kuriame dalyvavo vienintelė bendrovė – „Kauno tiltai“. Vėliau, dėl esą per didelės kainos, įmonės pasiūlymas buvo atmestas, o pirkimą nutarta tęsti neskelbiamų derybų būdu, derantis su ta pačia kompanija.

Nors Kauno geležinkelio tunelio rekonstrukcijos konkursas buvo atviras, „Lietuvos geležinkeliai“ gavo tik vieną pasiūlymą. VPT manymu, tai įvyko dėl to, jog buvo dirbtinai ribojama konkurencija.

Konkurso, kurį laimėjo "Kauno tiltai“, sąlygose VPT aptiko keistokų reikalavimų. „Tiekėjų reikalaujama pateikti informaciją apie pagrindinio personalo tautybę, amžių, šeimyninę padėtį, narystę profesinėse sąjungose. Pažymime, kad minėti duomenys nėra susiję su personalo kvalifikacija ir gebėjimu atlikti (...) nurodytus darbus, todėl (...) nustatytas reikalavimas vertintinas kaip nepagrįstas“, – teigia VPT.

VPT taip pat nurodo, esą konkursą laimėjusių „Kauno tiltų“ partnerė, Vokietijos kompanija „Feldhaus Bergbau“, neatitiko pačių „Lietuvos geležinkelių“ nustatytų reikalavimų.

Po beveik dvejus metus trukusio remonto unikaliu XIX amžiaus statiniu laikomas Kauno geležinkelio tunelis buvo atidarytas 2009-ųjų pabaigoje. Tunelį už 95,2 mln. litų rekonstravo didžiausia Baltijos šalyse kelių ir tiltų statybos bendrovė „Kauno tiltai“ bei Nyderlandų koncerno „Volkerrail“ geležinkelių remonto įmonė „Volkerrail Lietuva“.