Kauno klinikas vandeniu girdančiame pagrindiniame įvade įvyko avarija dėl kurios buvo sutrikdytas įstaigos darbas. Teko atidėti kai kurias planines operacijas ir procedūras.
Paleido nefiltruotą vandenį
Rimtą gedimą vandens tiekimo linijoje rodantis vandens fontanas Eivenių gatvėje ištryško ketvirtadienį anksti ryte. Pagrindinė Kauno medicinos universiteto klinikas (KMUK) vandeniu girdanti arterija nedelsiant buvo uždaryta, pradėti gedimo vietos paieškos ir remonto darbai.
Klinikos turi dar vieną vandens įvadą, tačiau vamzdis yra pernelyg siauro diametro, kad galėtų patenkinti milžiniškos įstaigos poreikius piko metu. Be to maksimaliais kiekiais pumpuojamas vanduo iš miesto vamzdynų sunešė šiukšles, kurios greitai užkimšo galingus smėlio filtrus. Ant kojų sukeltiems klinikų ūkį prižiūrintiems darbuotojams teko vandenį nukreipti kitu, filtrus apeinančiu vamzdžiu, todėl iškilo pavojus, kad nefiltruotas vanduo sugadins jį darbui naudojančią brangią aparatūra. Net ir filtrų nestabdomo vandens kiekio vis tiek nepakako. Maždaug nuo 10 val. pačių viršutinių klinikų pastatų aukštų vandens čiaupuose prasidėjo sausra.
„Kai kuriuose pastatuose vandens nepakankamumas buvo jaučiamas ketvirtuose aukštuose, kituose pastatuose vandens trūko jau antrame aukšte. Vandens trūkumas buvo jaučiamas iki 14 val. Tuo metu vandens poreikis yra pats didžiausias“, - pasakojo KMUK direktorius ūkio ir inžinerijos reikalams Juozas Dekeris.
Teko atidėti operacijas
Ketvirtadienį dėl vandens trūkumo kai kuriuose skyriuose nebuvo galima ne tik nusiplauti rankų. Teko atidėti kai kurias planines operacijas, procedūras. Tačiau Valdymo tarnybos direktorius Edmundas Varpiotas teigė, kad dėl to nei pacientų sveikatai, nei jų gyvybei pavojus nebuvo kilęs.
„Vanduo iš čiaupo nėra pagrindinė priemonė be kurios negalėtume atlikti kokios nors svarbios operacijos ar procedūros. Svarbiausi skysčiai tikrai nėra iš čiaupo. Ekstremalių situacijų nebuvo ir ko gero negalėjo būti, bet nepatogumų patyrėme“, - kalbėjo E.Varpiotas.
Neveikė brangi aparatūra
„Kauno vandenys“ žadėjo, kad vandens tiekimas bus atnaujintas ketvirtadienį po pietų, tačiau dėl įšalusios žemės gedimo vietos paieška užtruko, todėl remonto darbai baigti tik vakare.
„Kauno vandenų“ darbuotojai praplovė vamzdynus, o visą brangią medicininę įrangą penktadienį apžiūrėję klinikų specialistai nustatė, kad ji neapgadinta.
Penktadienį iki vidurdienio klinikų vandentiekis dirbo įprastu ritmu, tačiau po pietų brangūs Intensyvios terapijos skyriaus medicininiai aparatai išdavė, kad vandens spaudimas vėl pradėjo kristi.
„Kai kurie aparatai veikia tik tada, kai yra pakankamas spaudimas. Vienoje reanimacijoje toks aparatas nebeveikia“, - aiškino dvi dienas dėl vandens tiekimo sutrikimo neturėjęs laiko prisėsti klinikų Vandentiekio ir kanalizacijos tarnybos viršininkas Edvardas Urbonavičius.
Iš pradžių dėl kritusio spaudimo kaltė suversta vėl galėjusiems užsikišti filtrams, tačiau vėliau paaiškėjo, kad spaudimas galėjo nukristi dėl naujų gedimų miesto vandentiekio sistemoje. Pastarosiomis dienomis fiksuojamas ženklus jų skaičiaus padidėjimas.
„Turime spaudimą keliančius siurblius. Kol kas jo pakanka“, - pavakariais sakė J.Dekeris.
Nori autonominio vandentiekio
Net ir patys seniausi KMUK darbuotojai tokio didelio vandens sutrikimo nepamena. Tiesa, prieš gerus kelis metus buvo kilęs didelis nepasitenkinimas dėl prastos vandens kokybės. Todėl „Kauno vandenys“ savo lėšomis įrengė smėlio filtrus.
Po ketvirtadienį įvykusios avarijos klinikose prisiminta, kad prieš 4-5 metus įstaigos vadovybė buvo užsidegusi įsirengti autonominį vandentiekį. KMUK teritorijoje buvo išgręžtas bandomasis gręžinys, kuris atskleidė, kad čia pat yra dideli tinkamo vandens klodai, tačiau gręžinys buvo užšaldytas, o projekto įgyvendinimas paliktas ateičiai.
Kai kas kalba, kad dėl vietinio vandentiekio legalizavimo klinikoms buvo iškelti pernelyg aukšti reikalavimai, kiti teigia, kad projekto neįgyvendintas tik dėl lėšų trūkumo.
1000 - maždaug tiek kūb. m. vandens klinikose suvartojama per vieną parą.
„Kauno vandenų“ Tinklų cecho viršininkas Vytautas Rudys:
Pastarosiomis dienomis matome ženklų panašių avarijų skaičiaus padidėjimą, o jų likvidavimas užtrunka ilgiau nei vasarą. Žemės įšalas daug kur siekia daugiau nei metrą. Todėl prisikasti iki trūkimo vietos nėra taip paprasta. Dar gerai, jeigu iškarto pataikom ten, kur reikia. Turime įrangą, kuri mums šiek tiek padeda rasti avarijos vietą, bet kai toks įšalas tiksliai nustatyti nelengva,o kai toks įšalas, vanduo dažnai išsiveržia ne toje vietoje, kurioje yra trūkimas.
Naujausi komentarai