Nuo gegužės iš Kauno tarptautinio oro uosto (KTOU) nusidriekiančių oro kelių skaičius padvigubės. Prie Kauno priartės Paryžius, Barselona, Milanas ir kiti Europos miestai.

Dviejų "Boeing" namai

Devyni nauji maršrutai, 120 skrydžių per savaitę, tūkstantis darbo vietų, milijonas keleivių per metus - visa tai žada savo bazę Kaune atidaranti populiariausia aviakompanija pasaulyje "Ryanair".

Prieš kelerius metus su Kauno tarptautiniu oro uostu bendradarbiauti pradėjusi "Ryanair" kasmet oro keleivius pradžiugindavo vienu kitu nauju maršrutu ir po truputį augančiu keleivių skaičiumi. Tačiau atrodė, kad kompanijai pakanka į Didžiąją Britaniją skraidinti ten uždarbiaujančius lietuvius, o į naujų oro kelių atidarymą ji žvelgė atsargiai. Praėjusių metų pavasarį ir pačiu aukščiausiu politiniu lygiu pradėta diskutuoti, ar nevertėtų KTOU uždaryti, tačiau antradienį uosto ir "Ryanair" vadovai pranešė žinią, kurios atgarsiai turėtų nuvilnyti per Europą. Populiariausia aviakompanija pasaulyje Kaune atidaro pirmąją savo bazę Centrinėje Europoje. Tai bus 40-oji bendrovės bazė pasaulyje. Gegužę iš Sietlo per Dubliną atskrenda du nauji "Ryanair" lėktuvai "Boeing 737-800". Karmėlava taps jų naujaisiais namais.

"Bazės atidarymas - garantijos oro uostui. Čia stovės du lėktuvai, kurie skris ne į oro uostąo iš jo. "Ryanair" laikosi politikos, kad lėktuvai turi atlikti mažiausiai tris skrydžius per dieną. Tai garantuoja skrydžių skaičių. Be to, jei aviakompanija sukuria naują bazę, ji yra suinteresuota jos plėtojimu, naujų rinkų paieška", - aiškino KTOU generalinis direktorius Arijandas Šliupas.

Žada didžiausią augimą

Derybos su "Ryanair" truko devynis mėnesius. Ir A.Šliupas, ir Lietuvos susisiekimo ministerijos vadovai pripažino, kad jos buvo sunkios, tačiau suderėtų sąlygų itin nedetalizavo.

"Su "Ryanair" sunku derėtis, bet derybos baigėsi sėkmingai. Pagrindinis reikalavimas - atskridęs lėktuvas turi būti aptarnautas per 25 minutes. Mes tai galime padaryti", - teigė A.Šliupas.

"Ryanair" vadovas Michaelis O'Leary patvirtino, kad bendrovė dėl naujų bazių atidarymo derasi su dar keturiais oro uostais Centrinėje Europoje, o Kaune derybos susiklostė lengviausiai, nes ir iki šiol su kauniečiais bendravo sklandžiai, čia puikios sąlygos veiklos plėtrai.

"Per ateinančius dvylika mėnesių Kauno oro uostas taps labiausiai išaugusiu oro uostu Europoje", - patikino M.O'Leary.

Laukia milijono keleivių

Po bazės atidarymo, nuo gegužės, maršrutų skaičius iš KTOU padvigubės. Iš čia bus galima nuvykti į kol kas tiesioginiais skrydžiais iš Kauno nepasiekiamas šalis: Ispaniją, Italiją, Prancūziją, Suomiją. Beje, iki to laiko "Ryanair" lėktuvai pradės skraidyti dar dviem maršrutais, dėl kurių buvo susitarta anksčiau. Nuo kovo iš Kauno bus pasiekiamas Briuselis, o nuo gegužės pradžios - Bristolis.

Skaičiuojama, kad per šiuos metus pervežtų keleivių skaičius turėtų išaugti nuo 450 tūkst. iki daugiau nei milijono.

"Ryanair" lėktuvais atskrendantys keleiviai į Lietuvą per metus atveš 100 mln. eurų", - žadėjo aviakompanijos vadovas.

Susitikime su M.O'Leary dalyvavę Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir Kauno miesto mero pavaduotojas Rimantas Mikaitis pasižadėjo dėsią pastangas, kad turizmas Kauno regione taptų dar patrauklesnis.

"Atsiveria realios naujos galimybės. Turime dar daugiau investuoti į turizmą ir didžiausių renginių reklamą", - sakė R.Mikaitis.

Skaičiuojama, kad dėl naujų skrydžių gausos oro uoste dirbančių žmonių skaičius padvigubės ir sieks tūkstantį. Prireiks daugiau ne tik aptarnaujančiojo oro uosto personalo, bet ir įgulų narių, kurių didžiąją dalį turėtų sudaryti lietuviai. Oro uosto plėtra paskatins ir naujų, tiesiogiai su KTOU veikla nesusijusių darbo vietų kūrimą.

Ateitis - neribota

A.Šliupas teigia, kad padidėsiantis darbo krūvis negąsdina.

"Milijonas keleivių per metus - ne iššūkis. Tiek pat lėšų reikia ir pusei milijono keleivių aptarnauti", - sakė KTOU vadovas.

Artimiausiu metu naujų maršrutų atidaryti neplanuojama, tačiau A.Šliupas neatmetė galimybės, kad apie naujus skrydžius gali būti paskelbta metų pabaigoje. Drąsiai ateities viziją piešęs M.O'Leary tikino, kad ir penkiasdešimt skirtingų maršrutų nėra riba.

Be "Ryanair", iš Karmėlavos skraido ir "airBaltic" lėktuvai. Kol kas jie skraido tik tarp Kauno ir Rygos. A.Šliupas teigia, kad bendraujama su įvairiomis skrydžių kompanijomis, tačiau naujų susitarimų kol kas nenumatoma.

Apskaičiuota, kad beveik prieš dvejus metus atidarytas naujasis terminalas teoriškai gali aptarnauti apie milijoną keleivių. Tačiau, kokios realios jo galimybės, paaiškės, kai bus priartėta prie šios ribos. Pavyzdžiui, senojo terminalo projektuotojai skaičiavo, kad jis per metus gali aptarnauti 200 tūkst. žmonių, tačiau prieš pat jo uždarymą per metus aptarnautų keleivių buvo beveik dvigubai daugiau.

Manoma, kad naujojo terminalo nesudraskytų ir 1,5 milijono keleivių srautas, tačiau prireikus, terminalas gali būti plečiamas į abi puses. Tai numatė jo projektuotojai.

Per praėjusius metus KTOU buvo aptarnauta daugiau nei 11 proc. keleivių daugiau nei užpernai. Lyginant šių ir praėjusių metų sausio mėnesius - keleivių srautas išaugo beveik trečdaliu. Rudenį atsigavo ir vis dar gerus rezultatus žada prieš metus smarkiai kritęs pervežamų krovinių kiekis.

Tarptautinio Vilniaus oro uosto generalinis direktorius

Kompanijos "Ryanair" įsitvirtinimą Kaune Tarptautinis Vilniaus oro uostas vertina labai teigiamai. Tai rodo, kad stambioms aviacijos verslo kompanijoms Lietuva, kaip rinka, yra įdomi ir patraukli. Jos į miestą ir į šalį pritraukia didelius keleivių srautus, todėl tiek savivaldybėms, tiek turizmo verslui svarbu tinkamai pasirengti juos priimti. Dėl to, žinoma, išlošime kiekvienas. Vilniaus oro uostas konkuruoja ne su Lietuvos, o su Europos oro uostais. Be to, "Ryanair" dėl veiklos tariasi ir su Vilniaus oro uostu ir ši oro bendrovė Lietuvą vertina ne kaip atskirus oro uostus, o kaip konkurencingą rinką Europoje.

Susisiekimo ministras

Aviacijos sektorius Lietuvoje atsigavo vienas pirmųjų. Iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų šiais metais bus vykdomi skrydžiai į 41 Europos miestą - Lietuva dar niekada neturėjo tokio oro susisiekimo su Europa. 2009 m. buvo vykdomi skrydžiai 27 kryptimis, 2008 m. - 33 kryptimis. Tai atveria dideles perspektyvas tiek verslui, tiek turizmui. Tiesioginių skrydžių iš Lietuvos yra pakankamai, turizmo verslui atėjo laikas pasitempti, aktyviai veikti. Sąlygos plėtrai tikrai yra.

Šaltinis: Susisiekimo ministerija

2000 m. - 19,2 tūkst.

2001 m. - 20,1 tūkst.

2002 m. - 19,8 tūkst.

2003 m. - 21,7 tūkst.

2004 m. - 27,1 tūkst.

2005 m. - 77,3 tūkst.

2006 m. - 248 tūkst.

2007 m. - 390 tūkst.

2008 m. - 410 tūkst.

2009 m. - 457 tūkst.

Šaltinis: KTOU