Kauno valdžia už skolintus pinigus renovuoja mokyklas ir darželius, moka koncesininkams, apšviečia miesto gatves, tačiau nutyli, kad skolų našta prislėgs kitų kadencijų politikus.

„Jei nesiskolintume, vaikščiotume purvinomis ir tamsiomis gatvėmis. Apšvietimas mieste atnaujintas taip pat skolintomis lėšomis“, – neslėpė Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius.

Iš tiesų, pernai prabilusi apie būtinybę taupyti išjungiant dalį šviestuvų gatvėse, šiemet miesto valdžia paskelbė nusprendusi neberizikuoti kauniečių sveikata ir gyvybe bei apšviesti visas gatves.

Toks sprendimas ne kartą buvo įvertintas kaip pirmas šį rudenį Kauno valdžios priešrinkiminis triukas. Kol kas niekas garsiai nekalba apie tai, ar po savivaldybių tarybų rinkimų kitų metų vasarį nereikės vėl išjungti dalį miesto gatvių šviestuvų.

Spalį savivaldybė bankams buvo skolinga 172 mln. litų. Vien šiemet pasiskolinta 54 mln. litų šiuo metu įgyvendinamiems projektams. Tiesa, per tą patį laikotarpį grąžinta 61 mln. litų ankstesnių paskolų. „Palūkanos daug mažesnės negu verslo sektoriui, nes mums taikoma mažesnė marža“, – džiaugėsi A.Laucius. Anot jo, vidutiniškai palūkanos svyruoja apie 5 proc.

2007 m. sausį prieš pat savivaldybių rinkimus Kauną slėgė 101 mln. litų paskolų našta. Koks palikimas lauks kitąmet naujos kadencijos valdžios, galima tik spėlioti.

„Skolinamės pagal tai, kaip vyksta darbai. Anksčiau tokių didelių projektų nebuvo“, – paskolas teisino A.Laucius.

Pasak valdininko, skolintais pinigais pagal sudarytas sutartis mokama M.K.Čiurlionio prietilčio ir Vytauto Didžiojo tilto ir prietilčio koncesininkams. Skolinamasi Europos Sąjungos projektams parengti, siekiant gauti daugiau pinigų, įvairiems infrastruktūros darbams mieste atlikti.

Pernai savivaldybė, sunkiai surinkdama numatytą biudžetą, buvo įklimpusi į didžiules skolas už atliekamus darbus ir paslaugas. Kaip yra šiemet, kol kas neskelbiama.

A.Lauciaus teigimu, Apskaitos skyrius tikslina duomenis, už ką ir su kuo neatsiskaityta. „Kreditoriniai įsiskolinimai pamažėję, bet jų bus, ir nereikia norėti, kad po tokių metų viskas būtų gerai“, – įsitikinęs valdininkas.

Šiuo metu savivaldybė gali skolintis 200 mln. litų. Šią savaitę savivaldybės atstovai prabilo apie tai, kad žadama prašyti Vyriausybės didinti skolinimosi limitą, nes reikia pinigų automobilių stovėjimo aikštelei prie Žalgirio arenos Nemuno saloje įrengti. „Jei nestatytume arenos, skolinimosi situacija būtų visai kitokia“, – neslėpė Finansų skyriaus vedėjas.

Daugiau šia tema skaitykite antradienį "Kauno dienoje".