Penktadienį vidurdienį didžiuosiuose Lietuvos miestuose vyko jau 4-tą kartą „Lietuvos draudimo“ organizuojamas  nacionalinis kelių eismo taisyklių (KET) egzaminas.

Susirinko 22 kauniečiai

Į Kauno miesto savivaldybės didžiąją salę patikrinti savo žinių susirinko 22 kauniečiai, iš kurių 6 – merginos. Tarp visų laikiusių egzaminą buvo ir vyresnio amžiaus žmonių, ir jaunimo, taip pat valdininkų.

„Ruošiausi egzaminui, todėl pasitikiu savimi“, – tikino mero patarėjas viešiesiems ryšiams Tomas Grigalevičius. Mero pavaduotojas Vytautas Vasilenko sutiko rašyti egzaminą tik tada, kai gavo garantiją, kad dėl neteisingai atsakytų klausimų iš jo niekas neatims vairavimo teisių.

Pernai saugaus eismo iniciatyvoje dalyvavo daugiau nei 2 tūkst. žmonių visoje Lietuvoje, Kaune egzaminą laikė tik 10 miestiečių.

Egzamino organizatorė Kaune Ina Kaziliūnienė pasakojo, jog pernai egzaminą Kaune laikė tiek mažai žmonių, nes tikriausiai netiko diena ir laikas – egzaminas vyko šeštadienį. Tačiau nemažai žmonių savo žinias tikrinosi internetu.

Šiemet egzaminą sudarė 20 klausimų, o užduotims išspręsti buvo skirta 30 minučių. Kiekvienas klausimas turėjo kelis atsakymų variantus, iš kurių galėjo būti teisingas vienas, keli arba visi pateikti atsakymai.

Egzamino nugalėtojai bus paskelbti balandžio 12 dieną. Kiekviename mieste bus paskelbti du nugalėtojai, kurie nepadarys nė vienos klaidos. Jeigu tokių žmonių bus daugiau – nugalėtojų bus daugiau.

Vyrų ir moterų žinios skirtingos

Egzamino organizatorė I. Kaziliūnienė teigė, jog kasmet, kai ruošiami egzamino klausimai, yra atsižvelgiama, kokios naujovės įsigaliojo, kokie yra kelių eismo taisyklių pasikeitimai.

Jos nuomone, ne kiekvienas geras vairuotojas gerai žino kelių eismo taisykles, todėl šis egzaminas yra skirtas ne tik pasitikrinti senokai įgytas žinias, sužinoti kažką naujo, be to, stengtis ugdyti vairuotojų kultūrą.

Organizatorė atskleidė, kad tradiciškai vyrai ir moterys daro skirtingas klaidas, rašydami egzaminą.

„Vyrai nemėgsta klausimų apie šviesoforus, o moterims sunkiau sekasi atsakyti į klausimus apie automobilio techninius parametrus“, – tvirtino I. Kaziliūnienė.

Ji užsiminė, kad yra tokių klausimų, į kuriuos atsako praktiškai visi egzamino dalyviai.

„Pavyzdžiui: kaip reikia vairuoti, kai yra laisva dešinė kelio pusė, kuria eismo juosta judėti? Žinoma, kad reikia važiuoti laisvąja kelio puse. Deja, keliuose mes matome visiškai priešingą vaizdą. Galbūt taip elgtis priverčia prasta kelių būklė“, – svarstė I. Kaziliūnienė.

Painūs klausimai

Ne vienas egzaminą rašęs kaunietis tikino, kad egzamino klausimai tikrai nebuvo lengvi, bet ir nesunkūs, greičiau – painūs.

Egzamine lauke keli klausimai apie „policininko reguliuotojo“ sankryžoje rodomus ženklus, automobilių kėdutes, skirtas vaikams, viešajam transportui skirtą eismo juostą. Vairuotojams keblumų sukėlė klausimas apie priekabų svorius.

„Nors pats kažkada buvau vairavimo instruktorius, nežinau, ar teisingai atsakiau į klausimą apie priekabų svorius. Be to, painus klausimas buvo apie vietas, kur galima sustoti ir stovėti“, – sakė Algis Papievis, kuris egzaminą rašė nebe pirmą kartą.

Jo nuomone, pernai egzamino užduotys buvo žymiai sunkesnės.

60 metų vairavimo stažą turintis Kazimieras Kuras po egzamino nedžiūgavo. „Labai abejoju, ar gerai parašiau, sunkūs klausimai buvo“, – užsiminė kaunietis.

Kazimieras prisipažino, kad nesusipažinęs su naujovėmis: nei apie elektromobilius, nei apie vaikiškas kėdutės automobiliuose.