Skylėtą biudžetą lopanti uostamiesčio valdžia nesiryžo atsisakyti dalyvavimo nė vienoje iš septynių tarptautinių organizacijų. Politikų nuomone, sutaupytos lėšos būtų mažesnės nei gaunama nauda.

Klaipėdos savivaldybė yra septynių tarptautinių organizacijų narė. Antradienį vykusiame miesto tarybos kolegijos posėdyje visiškai veiklą siūlyta sustabdyti dviejose iš jų.

Tarp pastarųjų buvo prestižinė Europos didžiųjų miestų tinklo „Eurocities“ tarptautinė organizacija. Klaipėda joje dalyvauja nario-stebėtojo statusu.

Uostamiesčio atstovai nevyksta į šios organizacijos organizuojamas konferencijas. Anot Klaipėdos savivaldybės Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vedėjos Dalios Pleskovienės, tam reikia didelių išlaidų – vienam nariui apie 6 tūkst. litų.

Dėl nedalyvavimo organizacijos veikloje ir buvo siūloma iš jos pasitraukti.

Kadangi Klaipėda organizacijoje dalyvauja kaip stebėtoja, ji moka mažesnį nario mokestį – apie 9 tūkst. litų. Priešingu atveju jis siektų apie 60 tūkst. litų per metus.

D.Pleskovienė pabrėžė, kad, atsisakius dalyvauti minėtoje organizacijoje, sugrįžti nebūtų galima.

Politikai nusprendė pirmiausia išsiaiškinti, ar Klaipėdai vėl būtų suteiktas stebėtojo statusas. Tokiu atveju iš organizacijos miestas nepasitrauktų, nes, anot politikų, tai nėra tokios didelės išlaidos.

Siūlyta atsisakyti narystės ir Vietos savivaldos institucijų tarptautinėje aplinkos apsaugos organizacijoje KIMO. Taip būtų sutaupyta 5 tūkst. 300 litų. Pabrėžta, kad ji kuruoja klausimus, už kuriuos atsakinga Aplinkos ministerija. Tačiau likti nuspręsta ir šioje organizacijoje.

Sumokėti nario mokestį kitose organizacijose lėšų siūlyta ieškoti iš kitų šaltinių.

Visuomenės sveikatos rėmimo specialiojoje programoje pinigų prašyta ieškoti, kad miestas galėtų dalyvauti Pasaulio sveikatos organizacijos regioninio Europos biuro „Sveikų miestų tinkle“ ir organizacijoje „Europos miestai prieš narkotikus“. Tam reikėtų apie 16 tūkst. litų.

D.Pleskovienė tvirtino, jog, atsisakius dalyvauti, organizacijoje „Europos miestai prieš narkotikus“ būtų daugiau žalos nei naudos – reikėtų grąžinti 30 tūkst. litų, skirtų įvairiems projektams.

Pastebėta, kad Visuomenės sveikatos rėmimo specialiojoje programoje lėšų būtų galima rasti tik pastarajam organizacijai. „Sveikų miestų tinklui“, prie kurio Klaipėda prisijungė pernai, pinigų vis tik reikėtų ieškoti miesto biudžete, nes ji apima platesnę sritį.

Pasak D.Pleskovienės, nereikėtų atsisakyti dalyvavimo ir organizacijose „Baltijos kruizai“ ir „Baltijos buriavimo asociacija“. Pirmoji padeda pritraukti kruizinius laivus, antroji - burlaivius.

Dalyvavimas organizacijoje „Baltijos kruizai“ atsieina per 43 tūkst. litų. Dalį sumos pernai skyrė Uosto direkcija. Tarybos nariams buvo siūloma pratęsti sutartį su uostu ir prašyti, kad jis kompensuotų didesnę sumą – per 36 tūkst. litų. Savivaldybei liktų sumokėti 7 tūkst. litų.

Narystė „Baltijos buriavimo asociacijoje“ kainuoja 17 tūkst. 264 litus.

Nepasitraukti nuspręsta ir iš „Baltijos miestų sąjungos“, prie kurios įkūrimo prisidėjo ir Klaipėda. Ši organizacija prisideda prie įvairių projektų rengimo.