Šeštadienį 13 val. Klaipėdos Šiauriniame rage miesto gyventojams ir svečiams bus pristatytas Baltijos kelrodis.

Šiaurinio rago grindinyje įmontuotas stiklines Baltijos kelrodžio plyteles atidengs specialiai šiai progai skirtas menininko Mindaugo Tendziagolskio ledo šou. Oficialaus pristatymo metu Klaipėdos miestą pasveikins Užsienio reikalų ministerijos atstovai, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Baltijos kelrodžio architektas Laimis Kaziukonis.

Baltijos kelrodis – tai pagal architekto Laimio Kaziukonio viziją Šiaurinio rago grindinyje įklotos 7 stiklo plytelės, rodančios kryptis ir tiesinius atstumus nuo Lietuvos – Klaipėdos – iki kitų Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos vienijamų šalių: Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos ir Lenkijos.

„Idėja Klaipėdoje pastatyti Baltijos kelrodį gimė siekiant gyventojams ir šalies svečiams priminti, kad Lietuva – didelį potencialą turinčio Baltijos regiono dalis. Bendradarbiaudami su mūsų kaimynėmis – Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Danija, Vokietija ir Lenkija – mes galime didinti žmonių gyvenimo gerovę, gerinti Baltijos jūros būklę, plėtoti verslo ir mokslo galimybes“, – teigia Užsienio reikalų ministerijos Europos reikalų departamento ambasadorė ypatingiems pavedimams Kornelija Jurgaitienė.

Klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami dalyvauti Baltijos kelrodžio atidaryme, kuris vyks šeštadienį 13 val. Šiauriniame rage, Danės g. 1.

Baltijos kelrodį miestui dovanoja Užsienio reikalų ministerija ir Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Projektas yra Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo kampanijos pristatymo dalis. Projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis.

Apie ES Baltijos jūros regiono strategiją

Baltijos jūros regiono (BJR) strategija yra pirmoji ES istorijoje makroregioninė strategija, kurioje konkretūs veiksmai nukreipti į visas susijusias regiono šalis – Daniją, Estiją, Latviją, Lenkiją, Lietuvą, Švediją, Norvegiją, Islandiją, Vokietiją, Rusiją. Siekiant didesnio mobilumo regione, regioninės darnos ir tvarios ekonomikos augimo, skatinamas ne tik politikų ir institucijų, bet ir verslo bei mokslo bendradarbiavimas. Įgyvendinant prioritetinį BJR strategijos veiksmų planą tris iš 15-os sričių kartu su partnerėmis koordinuoja Lietuva.