Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje trečiadienio pavakarę pristatytas naujas skaitmeninis projektas. Jį papildė klaipėdiečio dailininko monumentalisto Juozo Vosyliaus (g. 1950) freskų fotoparoda, veiksianti iki sausio 27-osios.
Atsidavęs mirštančiam freskos menui
Retas dailininkas monumentalistas gali pasigirti tokiu archyvu, kokį turi J.Vosylius (nuotraukoje). Gražios tapytojo draugystės su žymiu Klaipėdos fotomenininku Vytu Karaciejumi vaisius – ir šioji freskų fotografijose ekspozicija. Abu kūrėjai apkeliavo daug Lietuvos kampelių, kad užfiksuotų tai, ko šiandien jau ir neberastume. Nuo 1973-iųjų J.Vosylius nutapė daugiau nei dvi dešimtis freskų – Klaipėdoje, Rietave, Vėžaičiuose, Juknaičiuose, Kaune, Plateliuose, Pagėgiuose, Palangoje, Šventojoje, Sovetske... Metams bėgant ne visos jos išliko, tapytojas suskaičiavo, kad trys jau tikrai negrįžtamai sunaikintos. Bet jas visas mena fotografijos, kurios suskaitmenintos internetinėje erdvėje išliks amžiams. Ir paroda fotografijomis atkreipia dėmesį į 14 J.Vosyliaus sieninės tapybos kūrinių.
Anot autoriaus, tai mirštantis menas. Anksčiau jo reikėjo įvairiose viešose vietose, visuomeniniuose interjeruose. Dabar freskos tapomos nebent sakraliose erdvėse, tokie užsakymai – retas džiaugsmas. „Freskoms gal netinkamas šis skubrus laikas, – svarstė dailininkas. – Tai didelio susikaupimo, atsidėjimo reikalaujantis menas. Jis greitai neatsiranda.“
Per parodos atidarymą dailininkas prisiminė savo pirmuosius, gana atšiaurius metus Klaipėdoje, kai su Dailės instituto (dabar – Dailės akademija) paskyrimu, ne savo valia 1973-iaisiais jiedu su tapytoju Vidu Pinkevičiumi atvyko gyventi ir kurti į uostamiestį. Tuomet negalvojo čia užsibūti. Bet gavo kūrybines dirbtuves, abu sukūrė freską vaikų kavinei „Du gaideliai“, susipažino su architektu Zigmu Rutkausku, vėliau tapusiu daugelio jo freskų iniciatoriumi... Taip ir prabėgo 38 metai. Per tą laiką J.Vosylius tapė ir molbertinius paveikslus – kompozicijas, portretus, peizažus, natiurmortus, su jais dalyvavo parodose šalyje ir užsienyje, surengė nemažai autorinių ekspozicijų. Jis – Lietuvos dailininkų sąjungos narys (1978), priklauso dailininkų „Individualistų“ grupei, yra Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Dailės katedros docentas.
Pasitelkė naujausias informacines technologijas
Per vernisažą biblioteka pristatė pradėtą kurti klaipėdiečių menininkų skaitmeninį kūrybinį archyvą – Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondo paremtą internetinį projektą „Klaipėdos meno bendruomenė. 1965–“.
Kaip pasakojo viena jo organizatorių Meno skyriaus vedėja Birutė Skaisgirienė, šio sumanymo tikslas – surinkti ir, pasitelkus naujausias informacines technologijas, išsaugoti dabartinės Klaipėdos meno pradininkų kūrybinį palikimą, populiarinti jų indėlį miesto ir Lietuvos kultūriniame gyvenime.
Projekto pristatyme buvo galima vaizdžiai įsitikinti, koks didelis darbas jau nuveiktas, kiek daug vertingos, po visą Lietuvą išsibarsčiusios medžiagos surinkta, susisteminta ir suskaitmeninta, aplankyta, nufilmuota daugybė vietų visoje šalyje ir už jos ribų, kur esama klaipėdiečių menininkų kūrinių.
Pirmajame projekto etape parengtos keturios pilnatekstės duomenų bazės apie Klaipėdos dailininkus Angeliną Banytę, Algirdą Bosą, Arūną Sakalauską ir J.Vosylių. Išsami tekstinė ir vaizdinė medžiaga apie juos patalpinta bibliotekos anksčiau sukurtoje virtualioje Klaipėdos krašto dailės galerijoje: http://www.biblioteka.lt/galerija/lt/personalijos.
Ten galima rasti išsamią informaciją apie šiuos keturis dailininkus – jų kūrybines biografijas ir bibliografiją, nuotraukose įamžintus svarbiausius kūrinius, suskirstytus pagal autoriams būdingus žanrus, taip pat po videofilmą apie kiekvieną menininką.
Bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė patikino, kad kitąmet projektas bus tęsiamas, bibliotekininkai jau renka medžiagą apie kitas uostamiesčio dailės asmenybes.
Naujausi komentarai