Klaipėdos politikai ketvirtadienį miesto tarybos posėdyje susirūpino, ar „Snoro“ banke dingę savivaldybės įmonių pinigai neturės įtakos paslaugų kainoms.

Iš tribūnos kalbėjęs miesto tarybos narys Artūras Razbadauskas reiškė susirūpinimą, jog politikams ir gyventojams trūksta informacijos, kaip jiems atsilieps tai, kad bankrutavus bankui „Snoras“ dingo ir kai kurių savivaldybės įmonių jame laikyti pinigai.

„Manau, jog miesto taryba turėtų pradėti tyrimą dėl „Snoro“ situacijos poveikio miestiečiams“, - teigė A.Razbadauskas.

Jis ragino į kitą miesto tarybos posėdį iškviesti bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ir Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovus, kad jie pasiaiškintų, kas bus toliau – ar medikai gaus atlyginimus, o gyventojams nekils vandens kaina.

„Klaipėda“ rašė, jog „Klaipėdos vanduo“ banke „Snoras“ laikė 4 mln. litų, „Naujasis turgus“ – 4,8 mln. litų, o Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas sumos neįvardijo.

„Manau, kad miesto tarybos vardu reikėtų kreiptis į Finansų ministeriją ir Prezidentę, kad gautume išaiškinimą, ar valstybė dengs savivaldybės įmonių ir įstaigų patirtus nuostolius, ar juos bus leista perkelti ant gyventojų“, - A.Razbadausko pareiškimą papildė miesto tarybos narys Vidmantas Plečkaitis.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas patikino, jog ne miesto tarybos kompetencija tirti „Snoro“ bankrotą ir jo pasekmes.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė ramino, jog biudžetinės įstaigos dėl banko griūties beveik nenukentėjo.

22 savivaldybės įstaigos turėjo sąskaitas „Snoro“ banke ir sykiu prarado 122 tūkst. litų. Tikimasi juos atgauti, nes tokia suma yra apdrausta.