Į savivaldybės didžiąją salę šeštadienį susirinko trisdešimt pilietiškai nusiteikusių miestiečių, panorusių pasitikrinti, kaip išmano pagrindinį Lietuvos įstatymą.

Valdininkai pavyzdžio nerodė

Egzamino komisijos pirmininkas Zenonas Abramavičius iki pat vienuoliktos valandos vylėsi, kad susirinks daugiau žmonių, tačiau laikyti Konstitucijos egzamino kauniečiai būriais neplūdo. Minint Lietuvos Konstitucijos 17 metų sukaktį, į egzaminą susirinko 30 dalyvių. Pernai Konstitucijos žinias tikrino du kartus daugiau gyventojų.

„Pernai salė buvo apypilnė, o šiemet, deja, - apytuštė“, - apgailestavo miesto meras Andrius Kupčinskas, atskubėjęs dalyvauti egzamine. Jo manymu, šalies piliečių supratimas apie savo teises yra labai žemas, todėl žmonės neaktyviai dalyvauja rinkimuose. A.Kupčinsko manymu, dėl tos pačios priežasties nedaug žmonių atėjo ir į Konstitucijos egzaminą.

Savo pilietiškumo neskubėjo demonstruoti ir miesto valdžios atstovai. Iš daugiau kaip 800 savivaldybės administracijos darbuotojų, į salę buvo užsukęs tik administracijos direktorius Romaldas Rabačius, tačiau egzamino jis nelaikė. „Nemoku rašyti“, - juokavo valdininkas ir netrukus išėjo.

Savo žinias patikrinti atėjo trys miesto tarybos nariais. Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai priklausantys Raimundas Kaminskas, Vytas Bancevičius ir Gintarė Skaistė džiaugėsi, kad būtent jų frakcija aktyviausia.

Didžioji dalis egzamino dalyvių buvo studentai. Iš jų - trys vaikinai, studijuojantys teisę. Jie gavo šiek tiek sunkesnį testą ir buvo vertinami atskirai. Likusieji turėjo atsakyti gyventojams skirto testo klausimus.

Egzaminui ruošėsi angliškai

„Jūs gerai žiūrėkite, nes čia galima nusirašyti“, - prieš egzaminą komisiją ragino vyriausias dalyvis Kazimieras Strazdas. Jis savo žinias jau tikrino prieš trejus metus pirmą kartą surengtame Konstitucijos egzamine. Šįkart egzaminui vyras ruošėsi vartydamas tuomet dovanų gautą Konstituciją. Dėl viso pikto peržiūrėjo ir įstatymo vertimą į anglų kalbą.

„Anąkart padariau klaidą, nes leidau rinkimuose balsuoti šešiolikmečiams. Sako, kad tokiems per anksti, nors aš manau, kad jie jau galėtų atiduoti savo balsą“, - samprotavo K.Strazdas.

Kauno technologijos universiteto Viešojo administravimo ketvirtakursės Šarūnė ir Giedrė prisipažino, kad jos Konstitucijos egzaminas - tarsi repeticija prieš pirmadienį vyksiantį koliokviumą. „Temos labai susijusios, todėl ir nusprendėme pasitikrinti“, - šypsojosi Šarūnė. Merginos kitų savo draugų ateiti į Konstitucijos egzaminą neįkalbėjo. „Žinote, šeštadienio rytas. Savaitgalį visi žada daug mokytis“, - užsiminė studentės. Paklaustos, ar tikisi laimėti, Šarūnė ir Giedrė buvo nusiteikusios optimistiškai. „Be abejo, tikimės laimėti“, - vienbalsiai tvirtino merginos.

Kiek santūriau savo jėgas vertino teisės studentai. „Viskas, ką studijuojame, susiję su Konstitucija. Tikiuosi, kad ir bendras išprusimas padės“, - vylėsi M.Romerio universiteto studentas Juozas. Paklausti, ar ruošėsi egzaminui iš vakaro, vyrukai nevengė pašmaikštauti. „Iš vakaro - ne, bet ryte pavarčiau Konstituciją“, - šypsojosi vienas iš studentų.

Laimėtojams - kitas testas

„Egzamino dalyviai Konstituciją išmano gana neblogai“, - taip rezultatus įvertino komisijos narė Laura Ramanauskaitė-Stašiauskienė.

Pasak Z.Abramavičiaus pernai egzamine gausiai dalyvavę vyresnio amžiaus kauniečiai atsakė vos į vieną kitą klausimą. Šiemet rezultatai buvo gerokai aukštesni.

Pasak L.Ramanauskaitės-Stašiauskienės, komisiją labiausiai nustebino teisininkų grupėje savo žinias išbandžiusio teisės studento atsakymai. Iš 25 testo klausimų vaikinas teisingai atsakė tik keturis. „Jis dar labai jaunas, pirmakursis, gal dėl to“, - priežasčių bandė ieškoti komisijos narė.

Iš trijų dalyvavusių teisininkų geriausiai pasirodė M.Romerio universiteto studentas Juozas Valčiukas. Jis iš 25 galimų surinko 17 balų.

Gyventojų grupėje triumfavo miesto politikai. Konservatorius Raimundas Kaminskas, Konstitucijos egzamine dalyvavęs jau trečiąjį kartą, surinko 25 balus iš 26 galimų. A.Kupčinskas liko antras, savo bendrapartiečiui nusileidęs vienu balu.

Po 24 balus taip pat surinko tarybos narė Gintarė Skaistė, ir du studentai - Simona Bakutytė ir Mantas Visockas.

Pirmųjų vietų laimėtojai gyventojų ir teisininkų grupėje lapkričio 28-ąją dalyvaus antrajame egzamino etape Vilniuje. Organizatoriai šią galimybę vadina svarbiausiu egzamino prizu.

Kauno savivaldybė geriausiai egzaminą išlaikiusiems miestiečiams neįsteigė jokių prizų ar padėkos raštų.

Lietuvos Respublikos Konstitucija

Tai – 1992 metų spalio 25 dienos referendumu priimtas aukščiausios juridinės galios teisės aktas.

Lotynų kalba constitutio - „nustatymas“.

Lietuvos Respublikos Konstitucija reglamentuoja pamatinius Lietuvos valstybės ir visuomenės gyvenimo aspektus. Pagrindinis valstybės įstatymas nustato Lietuvos politinės, teisinės ir ekonominės sistemos pagrindus: įtvirtina demokratinę santvarką, valdžios institucijas, valdžių padalijimo principą. Konstitucinę priežiūrą vykdo Konstitucinis Teismas.

Kai kurie Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsniai (t.y. I sk.) keičiami tik referendumu, kiti - įstatymais. Dabartinės Lietuvos Respublikos Konstitucijos pirmtakės buvo laikinosios 1918 m., 1919 m., 1920 m., nuolatinės 1922 m., 1938 m. Konstitucijos.