Menų spaustuvėje – šokio teatro spektaklio premjera Pereiti į pagrindinį turinį

Menų spaustuvėje – šokio teatro spektaklio premjera

2010-09-15 17:58
Menų spaustuvėje – šokio teatro spektaklio premjera
Menų spaustuvėje – šokio teatro spektaklio premjera / Eglės Maceinaitės nuotr.

Rugsėjo 16-17 d. Menų spaustuvėje vyks pirmoji programos „Atvira erdvė“ premjera – choreografės Rūtos Butkus šokio teatro mono spektaklis „Šventė“.

Rūta Butkus, 2007 m. baigusi aktoriaus – šokėjo specialybę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (kurso vadovė - Aira Naginevičiūtė), pirmą kartą prisistato publikai kaip choreografė. Dirbusi su šokio kūrėjais Aira Naginevičiūte, Vyčiu Jankausku, Vesta Grabštaite, Maria Saivosalmi ir Andriumi Katinu, savo kursiokais Petru Lisausku, Dovile Petkūnaite, šokėja ne kartą dalyvavo Oskaro Koršunovo dramos bei operos teatro pastatymuose.

„Prieš kurį laiką atsirado netyčinių bandymų kurti choreografiją, po kurių man įdomūs, imponuojantys žmonės pradėjo klausti, ar nekuriu ko nors savo, nes norėtų dirbti kartu. Taip ir kilo idėja iš pradžių padirbėti vienai, pačiai bandyti suvaldyti erdvę, laiką... Didelis noras sutapo su laiku, kuomet atsirado galimybė kurti – Menų spaustuvės programa „Atvira erdvė“. Po šio spektaklio bus aišku, ar verta dirbti toliau, ar žmonėms bus įdomu“, - prieš premjerą pasakojo Rūta Butkus.

Spektaklio pavadinimą menininkė aiškina labai paprastai: kiekvienas mūsų laukiame savos šventės, kad ir kas tai būtų, tikimės sulaukti savo laimės.

Laukianti Moteris tampa šokio teatro spektaklio atspirties tašku. Choreografė ir šokėja Rūta Butkus monospektaklyje „Šventė“ neteigia ir neteisia. Ji klausia. Ar gali būti, kad mūsų buitis tėra pastovus savosios Šventės laukimas? Ką tuomet gali reikšti jame atsirandantys ritualai ir kiek juose yra vis atsikartojančių mitų, religijos įvaizdžių?  Keldama šiuos klausimus Moteris (Rūta Butkus) randa vis naują Šventę, kurios galima laukti, bet kuria iš jų renkasi tikėti?

Choreografė nemano įtalpinti savo sceninės raiškos į šiuolaikinio šokio rėmus, todėl savo mono spektaklį priskiria šokio teatrui, taip plačiau ieškodama jai reikalingos plastinės išraiškos.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra