Teismas pripažino, kad Klaipėdoje mokestis už šiukšlių išvežimą pagal būsto plotą yra iš dalies neteisėtas. Kauno taryba taip pat yra nusprendusi, kad už šiukšles gyventojai turi mokėti pagal būsto plotą, bet sprendimo teisėtumu neabejoja.

Rinkliavos pagal buto plotą teisėtumą Klaipėdoje nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė  kad Klaipėdoje įvesta rinkliava už komunalinių atliekų išvežimą pripažinta iš dalies neteisėta.

Teismas nustatė, kad, įvedus tokią apmokėjimo tvarką, pažeidžiamas proporcingumo principas, įtvirtintas Viešojo administravimo įstatyme. Sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas, todėl Klaipėdos taryba turės tobulinti rinkliavos tvarką ir leisti gyventojams pasirinkti mokėti už deklaruotą šiukšlių kiekį.

„Pirmiausia mokestis turi būti nustatomas pagal deklaruotų atliekų kiekį, o jei toks būdas pareikalautų didelių sąnaudų, tuomet rinkliavą nustatyti pagal buto plotą“, - paaiškino Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė.

Kauno savivaldybės valdininkai jau suka galvas, kaip patobulinti vos prieš pusantros savaitės politikų patvirtintą naują rinkliavos už šiukšlių išvežimą tvarką, kuri dar net nespėjo įsigalioti.

Administracijos direktorius Vygantas Gudėnas nenorėjo komentuoti, kaip bus tobulinama neseniai patvirtinta mokesčio už šiukšles tvarka. „Teisės departamento direktoriui Dainiui Ratkeliui pavesta išnagrinėti ir teikti siūlymus. Teismas sako, kad šiukšles reikia sverti, bet tai sudėtinga. Vėl visi su kibirėliais vaikščiosime“, - svarstė V.Gudėnas.

Netrukus savivaldybė išplatino pranešimą teigdama, kad miesto tarybos patvirtinta tvarka įstatymams neprieštarauja ir yra teisėta.

Pasa D.Ratkelio, Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendime nustatyta, kad mišrių komunalinių atliekų susikaupimo norma gali būti nustatoma pagal faktinį susikaupusių atliekų kiekį. „Tai reiškia, kad gyventojai gali kurti bendrijas, sudaryti sutartis su atliekų vežėjais, o mokestį namo gyventojams dalinti savo nuožiūra: pagal plotą, gyventojų skaičių ar kitu pasirinktu būdu“, - įsitikinęs Teisės departamento direktorius.

Miesto tarybos posėdyje alternatyvą mokėti už šiukšles jas pasveriant nebuvo kalbama. Apie tai neužsimenama ir tarybos sprendimo projekte. Kai kurie valdantieji posėdyje netgi bandė įrodyti, kad pasverti kiekvieno gyventojo šiukšles yra neįmanomas.

Kauniečiams buvo teigiama, kad įvedus mokestį už šiukšlių išvežimą pagal buto plotą, mieste bus įvesta tvarka ir pavyks sutramdyti nelegalius šiukšlintojus, kurie už atliekų tvarkymą nemoka.

Matydamos, kad pagal nekilnojamąjį turtą lengviausia surinkti mokestį, ketvirtadalis savivaldybių jau yra patvirtinusios tokią rinkliavos tvarką. Nuo gegužės Kaune iš daugiabučiuose gyvenančių miestiečių už mišrių atliekų išvežimą už kvadratinį metrą naudingojo ploto bus imamas 25 centų mokestis.

„Iš principo sutinku, kad šiukšlina gyventojai. Sprendimas yra neypatingai logiškas, bet geras“, - tuomet aiškino konservatorius Jonas Koryzna. Priėmus naują tvarką, mokestis kai kuriems gyventojams netgi sumažės. Apie tai, kad pakeitus mokėjimo tvarką labiausiai nukentės vieniši žmonės, vieni gyvenantys pensininkai, savivaldybė nutyli. Kai kuries vienišiems pensininkas pagal naująją tvarką gali tekti mokėti 4-5 kartus brangiau.

Socialdemokratas Gintautas Labanauskas siūlė, kad kilus teisminiams ginčams dėl mokesčio teisėtumo, nuostolius atlygintų miesto vadovai. Kai kurių daugiabučių gyventojai jau svarsto galimybę tokį tarybos sprendimą skųsti teismui.

Savivaldybė kelerius metus jau rinko iš gyventojų mokestį už daugiabučių teritorijų tvarkymą, nors jis buvo nustatytas taip pat pažeidžiant teisės aktus. Nors mokestis už gyventojams nepriklausančių teritorijų valymą buvo panaikintas, gyventojai verčiami sumokėti jį per teismu.

Gintautas Labanauskas, miesto tarybos narys:

Teorinių galimybių, kaip dar galima mokėti už šiukšles, gal ir yra. Konservatoriai balsavo už nelogišką, bet gerą sprendimą. Jis yra geras tik blogam vadovui. Savivaldybė nesugeba administruoti mokesčio pagal gyventojų skaičių, todėl ir tvirtina, kad mokėti pagal būsto plotą yra gerai. Gyventojams jis ne tik nelogiškas, bet ir negeras. Iš karto sakiau, kad dėl to bus bylinėjamasi teisme ir raginau miesto vadovus nedaryti to už žmonių pinigus. Teisme žmonės mokės, o savivaldybė prieš gyventojus samdys advokatus, kuriems taip pat bus mokama iš visų mūsų kišenių. Manau, kad savivaldybė dėl to mokesčio pralaimės ne vieną bylą.

Ona T., P.Lukšio gatvės gyventoja:

Gyvenu viena, vaikai gyvena Vilniuje. Visada sąžiningai mokėdavau už šiukšles, bet jeigu reikės mokėti pagal būsto plotą, suma išaugs iki maždaug 20 litų. Man tai jau daug, nes ir pensija sumažėjo. O šiukšlinu tikrai nedaug. Vasarą apskirtai čia negyvenu, išvažiuoju pas vaikus, o turėsiu mokėti tokią sumą nežinia už ką. Jeigu nebūnu, tai ir nešiukšlinu.

Petronėlė L., kaunietė:

Labai retai vartoju vaistus, bet sužinojusi apie naują mokestį už šiukšles prigėriau vaistų nuo širdies ir išsikviečiau gydytoją. Vargom, dirbom, karą ir visokias valdžias matėm, bet kad taip skurdintų žmones! Skaičiuoju kiekvieną litą, ir maždaug 15 litų mokestis už šiukšles man bus labai didelė našta. Aš šiukšles rūšiuoju, popierius atiduodu vaikams sudeginti, nes jie turi krosnį. Nesuprantu, kodėl dabar turėsiu mokėti daugiau.

Lilija Mejerienė, Partizanų gatvėje esančio daugiabučio bendrijos pirmininkė:

Žadame skųsti teismui tokį tarybos sprendimą, nes jis pažeidžia mūsų teises. Ketverius metus savivaldybės aplinkos skyrius nesugebėjo išspręsti klausimo, kiek konteinerių turi stovėti mūsų namo kieme ir gretimuose kiemuose. Mūsų namo gyventojai sąžiningai moka už šiukšlių išvežimą, o yra kiti du namai, kurie šiukšles meta į tą patį konteinerį, šiukšlina. Patys tvarkome aplinką ir nieko iš savivaldybės neprašome, o dabar dar reikės mokėti ir už kitus šiukšlintojus.