Iškart po Kalėdų nėrimai su eglute į patį giliausią Žemaitijos ežerą pajūrio nardytojams tapo kasmetine tradicija. Šiemet po vandeniu panardinta ledinė eglutė.

Eglutė ant rifo

Tradicija puošti kalėdinę eglutę Platelių ežero dugne atsirado dar 1999 m. Pati mintis kilo klaipėdiečiui, nardymo klubo “Oktopus“ vadovui Arūnui Vainorai.

„Nardydamas prie Egipto po Naujųjų metų ant rifo pamačiau nedidelę papuoštą plastikinę eglutę. Kai išvydau šitą vaizdą, paliko įspūdį. Aplinkui buvo daug gyvybės, spalvotų žuvyčių ir ta Kalėdų eglutė labai praskaidrino tą atmosferą ir nuotaiką“, – prisiminė Arūnas.

Tada esą ir kilo mintis, o kodėl Lietuvoje nebūtų galima padaryti kažko panašaus. Tai paįvairintų nardymą, nes žiemą nardytojų entuziazmas labai nuslopęs.

O visokios šventės ir šou, žmones išjuda, esą ir žiema šiek tiek sutrumpėja.

Ispanų vizitas

Taigi eglutę po ledu nardytojai puošia jau 12 metų. Eglutė statoma kasmet tuo pačiu metu, tarp Kalėdų ir Naujųjų metų, gruodžio 28 d. Buvo keletą metų, kai tvyrojo daugiau nei 20 laipsnių šaltis.

„Pamenu, kai sniego buvo iki pilvo. Privažiuoti pavyko tik Platelių miestelį, likusį kelią iki ežero čiuožėme kaip arkties karavanas, su rogėmis. Kol atsikasėme sniegą, kol išpjovėme eketę, teko pavargti. Dideliame šaltyje nuveikėme milžinišką darbą, tačiau per tą laiką pusė mūsų palaikymo komandos spėjo „pavargti“ besišildydami iš vidaus. Tad po renginio juos teko tomis pačiomis rogutėmis parvežti atgal iki automobilių“, – pasakojo A.Vainora.

Vienais metais į kalėdinį nardymą Platelių ežere sulaukta svečių net iš Ispanijos. Apie šitą tradiciją jie sužinojo internete. Tad ispanai į Lietuvą atvyko specialiai, kad kartu su lietuviais pastatytų eglutę po vandeniu.

„Jie pirmą kartą nėrė po ledu, buvo žvarbu. Žinoma, kažkokio stebuklo nepamatė. O ką galima tenai pamatyti ežere žiemą, kur tamsu, šalta? Bet ispanai to ir norėjo, juk jie nesitikėjo pamatyti koralinį rifą Platelių ežere“, – juokavo A.Vainora.

Visiems neįtiksi

Nardytojų įsitikinimu, svarbiausia yra ne pats nėrimo procesas, bet visa šventinė diena, nes žmonės išsiruošia į gamtą, su kastuvais kasa sniegą, pjauna eketes, darbuojasi, yra susirinkęs bendraminčių būrys ir tai jau – šventės dalis.

Vis dėlto praeitais metais buvo nutarę, kad eglutės nebestatys, nes susidūrė su priešiškomis kai kurių vietos žmonių nuomonėmis.

„Puikiai suprantu, kad ir ką mes bedarytume, viskas bus blogai. Vis kliūva dėl to, kad teršiame ežerą, bet juk ta eglutė vos metro dydžio, tūkstančius kartų į ežerą prikrenta daugiau lapų nuo pakrantėse stovinčių medžių“, – sakė A.Vainora.

Esą jei tai padarytų kokie latviai, visi džiaugtųsi ir sakytų, pažiūrėkite, kokie šaunuoliai, o mūsiškiai nieko nesugeba. Bet kai tai padaro nardymo klubo entuziastai, teigia sulaukiantys vien priekaištų.

Tradicijos tęsiasi

Tačiau nardytojai nenusimena. Esą, kiek žmonių, tiek nuomonių, visiems įtikti neįmanoma. Todėl pernai nusprendė eglutės Platelių ežero dugne nebestatyti. Vietoj to surengė nardytojų-Kalėdų senelių paradą per povandeninių eglučių alėją.

Kai kurios jų jau sunykusios ir tik nardytojai žino, kad tas kupstas – kadais buvusi eglutė. Susirinko keliolika nardytojų, kurie ant akvalangų apsirengė senelio rūbais.

„Visa tai atrodė labai įspūdingai. Tačiau nutiko kuriozas. Kai atplaukėme į mūsų senąją vietą, prie tos platformos ir turėjome visi nusifotografuoti, vienas mūsų kolega vis tie išsitraukė iš kojinės 20 cm dydžio eglutę ir šampano butelį. Tai buvo toks siurprizas, išlaikėme tradicijas“, – džiaugėsi Arūnas.

Su eglute, tik su ledine į gelmę nardytojai nėrė ir šį penktadienį. Ją išpjovė iš 10 cm storio ežero ledo.

„Ir tradicijos išlaikytos, ir pykti dėl ežero „taršos“ nebebus ko“, – juokėsi nardytojai.