Premjero potvarkiu sudaryta darbo grupė rengia siūlymus, kaip valstybė turėtų atsiskaityti su savininkais, kurių pastatus numatoma griauti Kuršių nerijoje.

Aplinkos ministerijos kanclerio Roberto Klovo vadovaujama darbo grupė išvadas ministro pirmininko tarnybai turi pateikti iki rugsėjo 28 dienos.

Kelis Kuršių nerijoje esančius pastatus, kuriuos statant leidimai išduoti pažeidžiant teisės aktus, numatoma griauti pagal Vyriausybės šių metų birželio 6 dieną patvirtintą

Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą.

Kaip BNS sakė R.Klovas, klaidingus sprendimus priėmusių valdininkų atsakomybė nėra šios darbo grupės nagrinėjamas objektas, bet pastebėjimus šiuo klausimu taip pat numatoma pateikti.

„Reikia turėti galvoje, kad beveik visiems šitiems atvejams senaties terminai yra praėję. Nesinorėtų mojuoti kardu, kai žinome, kad nieko jau nebegalima padaryti“, - teigė R.Klovas.

Jo teigimu, sprendžiama, ar valstybė turėtų pati griauti pastatus, ar įpareigoti tai daryti savininkus. Taip pat diskutuojama, kokiais atvejais priklauso kompensacija.

"Vienas iš pavyzdžių - pionierių stovykla Juodkrantėje. Ten tokia situacija, kad dabartiniams objekto savininkams likviduojant bendrovę buvo perduotas turtas ir pagal tvarkymo planą tuos pastatėlius lyg ir reikėtų nugriauti. Bet reikia vertinti - jeigu asmuo įsigijo teisėtai, be jokio abejonės, jam turi būti atlyginama prieš tą griovimą.

Kita vertus, neturėjome išsamios informacijos ir vieni iš darbo grupės narių sakė, kad patikrintina, ar kai žmonėms atidavinėjo tą turtą, kad jie atsisakytų reikalavimų bankroto byloje, sutartyse nebuvo nurodyta, kad jie turi juos nusigriauti. Tokiu atveju kalbėti apie atlyginimą nederėtų", - apie diskusijas per rugpjūtį vykusį pirmąjį darbo grupės posėdį pasakojo R.Klovas.

Jis taip pat dėstė, kai kurių objektų įsigijimo sandoriai apskritai galėtų būti panaikinti, jei, pavyzdžiui, paaiškėtų, kad prieš juo privatizuojant tuo metu galioję teritorijų planavimo dokumentai numatė, kad statinys turėtų būti griaunamas.

„Galbūt pajamų prasme lyg ir tvarkoje, bet ar neturėjo būti susilaikoma nuo tokio sandorio? Tada kalba eitų apie to sandorio galbūt galimą panaikinimą“, - pasakojo darbo grupės vadovas.

Į antrą posėdį darbo grupė turėtų susirinkti kitą savaitę.

„Saugomų teritorijų tarnyba įpareigota pateikti išsamų objektų sąrašą, kad mes jau žinotume ir galėtume konkrečius skaičius ir sprendimo būdus konkretiems objektams pritaikyti, kalbėti ir finansine išraiška“, - apie būsimą posėdį kalbėjo R.Klovas.

Jis, be kita ko, sakė, kad sprendimai dėl Kuršių nerijos turėtų tapti pavyzdžiu sprendžiant panašias problemas visoje šalyje.

„Mes diskutavome, kad tas teisinis reguliavimas, kurį mes pasiūlysime, tikrai negali būti taikomas tik Kuršių nerijoje. Jeigu jau einame tuo keliu, tai visoje Lietuvoje“, - sakė Aplinkos ministerijos kancleris.

Birželio 6 dieną Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį, iš galimai neteisėtai pastatytų 40 objektų UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje numatoma nugriauti penkis. Kitus statinius siūloma tobulinti.

Tarp planuojamų griauti pastatų nėra nė vieno Preilos botelio, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 metų balandį įpareigojo įmonę „Sabonio klubas ir partneriai“ per pusę metų nugriauti 14 neteisėtai pastatytų botelių, tačiau tai nepadaryta iki šiol.